Vištyčio seniūnija

Administracija | Seniūnijos

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vištyčio seniūnija

Vištyčio seniūnija susideda iš Vištyčio miestelio, kuriame gyvena 382 gyventojai, ir 21 kaimo, iš kurių trijuose gyventojų nėra. Iš viso seniūnijoje gyvena 1019 gyventojų. Vištyčio seniūnijos plotas – 93,6 kv. km. Žemės plotas – 2 300 ha. Seniūnijos teritorijoje yra pašto skyrius, mokykla-daugiafunkcis centras, 2 bendruomenių namai, ambulatorija, pasienio užkarda, regioninis parkas, 2 bažnyčios, 3 parduotuvės, 3 bibliotekos, seniūnijoje dirba Vilkaviškio r. priešgaisrinės tarnybos Vištyčio ugniagesių komanda.

Seniūnijos naujienos:

Vištyčio seniūnijos darbuotojai

Seniūnė

Odeta Riklienė

Seniūno pavaduotoja

Laima Ragaišienė

Socialinio darbo organizatorė

Gitana Demenienė

Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas

Rimantas Liepuonius

Seniūnijos ataskaitos

Seniūnijos veiklos nuostatai

Apie Vištyčio seniūniją

SENIŪNAIČIAI:
Girėnų seniūnaitija – Kęstutis Pranaitis
Naujininkų seniūnaitija – Vida Dranginienė
Pavištyčio seniūnaitija – Valius Arlauskas
Totorkiemio seniūnaitija – Vaidas Brazauskas
Vištyčio seniūnaitija – Jonas Vilkaitis

LANKYTINOS VIETOS:
Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia – pastatyta 1829 m., po karo atstatyta. Turi klasicizmo bruožų, yra dvigubo kryžiaus formos, vienbokštė, su apside ir bokšteliu

Vištyčio regioninis parkas – įkurtas 1992 m., siekiant išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Tai viena įdomiausių ir vaizdingiausių Sūduvos vietų. Parko plotas – 10,1 tūkst. ha. Parke daug gamtiniu požiūriu vertingų kraštovaizdžio kompleksų, augalų, įrašytų į Raudonąją knygą, didelė žinduolių, roplių ir varliagyvių įvairovė. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, parke įrengti didysis ir mažasis Šilelio pažintiniai takai, kalnų slidinėjimo trąsos su keltuvais, apžvalgos aikštelės, poilsiavietės.

Vištyčio ežeras – ketvirtas pagal dydį ežeras Lietuvoje. Ežeras ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius, didžiausias ežero ilgis siekia 8 km, didžiausias plotis – 4,2 km. Pats ežeras užima 1820 ha plotą. Giliausia ežero vieta yra vakarinėje ežero dalyje ir siekia 54 metrus.

Vištytis – ne tik didžiausias ir giliausias Suvalkijos krašto ežeras, bet ir pats švariausias. Maitinamas keliolikos didesnių ir mažesnių upelių bei daugybės šaltinių vandens, ežeras yra milžiniškas švaraus ir gėlo vandens rezervuaras. Dėl ežero gylio jo vidutinė temperatūra retai pakyla virš 8 laipsnių šilumos. Dėl savo dydžio ir ypač švaraus vandens Vištyčio ežeras dažnai vadinamas „Europos Baikalu“

Vištyčio akmuo ( dar vadinamas Pėduotoju, Stebuklinguoju) – vienas didžiausių Lietuvoje. Akmens aukštis – 4 metrai, plotis – 5 metrai, ilgis – 7 metrai. Vištyčio akmuo išsiskiria savo neįprasta forma: viršuje riedulys turi apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio ir 40 cm gylio lovio pavidalo įdubimą, kuris paparastai vadinamas „pėda“.

Drausgirio, Vištytgirio, Mestgirio, Tadarinės miškuose auga 300 metų senumo ąžuolynai su liepų priemaiša, 200 metų senumo pušynai ir eglynai, juose gausu retųjų augalų bei gyvūnų. Miškai labai vertingi ornitologiniu požiūriu: Vištyčio regioninio parko teritorijoje aptikti 123 rūšių paukščiai, iš jų 14 rūšių sparnuočiai įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą. Gana vertinga šiame regione esanti Paširvinčio pelkė, pasižyminti savita augalijos įvairove.

Norintys pailsėti ir turiningai praleisti laiką, Vištytyje tikrai ras ką pasirinkti – ar kempingą – poilsiavietę, ar kaimo turizmo sodybą.

SENIŪNAIČIAI: Girėnų seniūnaitija – Kęstutis Pranaitis, Naujininkų seniūnaitija – Vida Dranginienė, Pavištyčio seniūnaitija – Valius Arlauskas, Totorkiemio seniūnaitija – Vaidas Brazauskas, Vištyčio seniūnaitija – Jonas Vilkaitis

Sueigų protokolai

Plačiau apie Vištyčio seniūniją

ISTORIJOS APŽVALGA: Vištytis kurtis pradėjo XVI a. pradžioje. 1538 m. minimas dvaras. 1566 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia. 1570 m. karalius Žygimantas Augustas suteikė Magdeburgo teises, herbą, teisę rengti savaitinį turgų ir 4 metinius prekymečius. Tais pačiais metais įsteigta parapinė mokykla. 1570 m. miestui statyti buvo paskirta 40 valakų miško. Tuo metu Vištytis buvo suplanuotas pagal valakų reformos nuostatus. 1589 m. Vištytyje apsigyveno prekybininkai ir amatininkai žydai. Vištytis nukentėjo per XVII a. vidurio karus su Švedija. 1658 m. jį apiplėšė Prūsijos kariuomenė. 1670 m. buvo atnaujintos Magdeburgo teisės, suteikta lengvatų. 1723 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1738 m. Vištytyje buvo 31 kiemas. 1745 m. Augustas III papildomai leido 2 savaitinius turgus. Nors ir turėdamas Magdeburgo teisių teikiamas savivaldos bei prekybos privilegijas, miestelis buvo skurdus, miestelėnai turėjo nemažai prievolių. 1776 m. miestelyje buvo vėjo ir vandens malūnų. XVIII a. pabaigoje buvo apie 1300 gyventojų. Užnemunę prijungus prie Prūsijos (1795 m.) Vištytyje stovėjo prūsų kariuomenės įgula. Jai apgyvendinti Prūsijos valdžia davė pašalpą miestui statyti. 1800 m. Vištytis tapo LDK didžiojo kunigaikščio buv. Valdos (domeno) valsčiaus centru. 1815 m. Užnemunę prijungus prie Rusijos, Vištytis tapo svarbiu pasienio prekybos su Prūsija punktu, čia veikė muitinė. Miestelis ėmė augti: 1808 m. jame buvo 1600, o 1827 m. – 2800 gyventojų, vyko turgūs ir prekymečiai, buvo pastatyta didelių užsienio prekybos sandėlių. 1829 m. pastatyta Švč. Trejybės vardo bažnyčia, 1851 m. – evangelikų liuteronų bažnyčia. Spaudos draudimo metais pro Vištytį gabenta draudžiama lietuviška spauda. XIX a. viduryje nutiesus geležinkelį į Prūsiją per Kybartus, Vištytis sumenko. 1897 m. gyveno 2468, 1923 m. – 1295 gyventojai. XIX a. pradžioje ir XX a. pirmoje pusėje Vištytis buvo valsčiaus centras. XX a. pradžioje kelis kartus degė.

ĮŽYMŪS ŽMONĖS
Seniūnijoje gimė:
Jurgis Tiškevičius (1596–1656) – žymus valstybės ir bažnyčios veikėjas, Žemaičių ir Vilniaus
vyskupas – Vištyčio dvare;
Juozas Kalvaitis (1842–1900) – kompozitorius ir įžymus vargonininkas – Vištytyje;
Vincas Nagornskis (1869–1939) – Amerikos lietuvių dramaturgas, prozininkas – Vištytyje;
Petras Mikailonis (1868–1934) – knygnešys, knygų leidėjas – Čižiškių kaime;
Petras Kriaučiūnas (1850–1916) – pedagogas, tautinio atgimimo žadintojas Suvalkijos krašte,
knygnešys – Girėnų kaime;
Liudas Butkevičius (1881–1963) – Lietuvos kariuomenės pulkininkas, vienas iš „Tauro“ apygardos
partizanų vadų ir kūrėjų – Vištytyje;
Juozas Kalinauskas (g. 1935) – skulptorius – Pakalnių kaime;
Bronius Leonavičius (g. 1933) – dailininkas – Vištytyje;
Petras Keidošius (g. 1924) – poetas, žurnalistas – Vištyčio II Lauko kaime;
Irena Mertynaitė-Ylienė (g. 1923) – Vilniaus operos solistė – Vištytyje;
Janina Ragaišytė (g. 1936) – Kauno muzikinio teatro solistė – Vištytyje;
Algimantas Kezys (g. 1928) – meno albumų leidėjas, fotografas – Vištytyje.