Antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Antrinę teisinę pagalbą Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojams organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, adresu: Kęstučio g. 21, LT-44320 Kaunas, el. p. kaunoskyrius@vgtpt.lt, tel. (8 700) 00177, faks. (8 700) 35006.

Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu.

Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys. Nemokamą antrinę teisinę pagalbą šie asmenys gauna, kai jų turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.

Antrinė teisinė pagalba Jums bus suteikta, jei:

Jūsų turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių ir esate Lietuvos Respublikos pilietis arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba teisėtai gyvenate Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, turite teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Yra du turto ir pajamų lygiai: pirmasis turto ir pajamų lygis ir antrasis turto ir pajamų lygis.

Pirmasis asmens pajamų lygis

Pirmajam pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 7,76 MMA (MMA – minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra  607,00 Eur dydžio), t. y. 4 710,32 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 2,91 MMA per metus (1 766,37 Eur).

Pavyzdžiui, asmuo turi 1 išlaikomą asmenį, tokiu atveju pirmasis pajamų lygis būtų 7,76*607,00+2,91*1*607,00= 6 476,69 Eur. Asmens, turinčio 2 išlaikytinius pirmasis pajamų lygis būtų 7,76*607,00+2,91*2*607,00=8 243,06 Eur ir t.t. Jeigu asmens pajamos per paskutinius 12 mėnesių neviršijo 6 476,69 Eur turint 1 išlaikomą asmenį arba turint 2 išlaikytinius – 8 243,06 Eur ir t.t., tai tokiam asmeniui būtų paskirtas 100 procentų valstybės finansuojamas advokatas.

Taigi, pirmasis pajamų lygis nustatomas pagal formulę:

7,76*607,00 Eur + 2,91*x (x – asmens išlaikomų asmenų skaičius) *607,00 Eur.

Pirmasis asmens turto lygis

Pirmasis turto lygis nustatomas įvertinant asmens turtą (būsto, žemės ir kilnojamo turto dydžius (pinigines lėšas ir kt.) bei turimų išlaikytinių skaičių.

1. Būsto ploto ir žemės ploto normatyvai.

Asmens būsto ploto normatyvas vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kv. metrų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 15 kv. metrų. Žemės sklypo normatyvas parenkamas pagal turimos žemės rūšį:

–          namų valdos žemės sklypo plotas – 6 arai (miestuose), 25 arai (miesteliuose ir kaimuose);

–          žemės ūkio paskirties žemės sklypo iki 1 ha (įskaitant jame esančią namų valdos žemę) plotas – 6 arai (miestuose), 25 arai (miesteliuose ir kaimuose);

–          didesnio kaip 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas – 3,5 ha;

Būsto ir žemės sklypo nekilnojamo turto vertės normatyvas nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai asmuo neturi gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo tipo turto rinkos vertės. Lietuvos teritorijos verčių žemėlapiai skelbiami valstybės įmonės Registrų centras internetinėje svetainėje: http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_apsk_new.jsp

2. Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas.

Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžių vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), 15 VRP dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 10 VRP dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų.

VRP dydis šiuo metu yra 122,00 Eur per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.

3. Piniginių lėšų normatyvas.

Piniginių lėšų normatyvas apskaičiuojamas sudedant 15 VRP dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 VRP dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui, 5 VRP dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

Antrasis asmens pajamų lygis

Antrojo lygio pajamų normatyvui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 11,64 MMA, t. y. 7 065,48 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 4,27 MMA per metus (2 591,89 Eur).

Pavyzdžiui, asmuo turi 1 išlaikomą asmenį, tokiu atveju antrasis pajamų lygis būtų 11,64*607,00+4,27*1*607,00=9 657,37  Eur. Asmens, turinčio 2 išlaikytinius antrasis pajamų lygis būtų 11,64*607,00+4,27*2*607,00= 12 249,26 Eur ir t.t. Jeigu asmens pajamos per metus turint 1 išlaikomą asmenį viršija 6 476,69 Eur, tačiau neviršija 9 657,37 Eur, o turint 2 išlaikytinius – viršija 8 243,06 Eur, tačiau neviršija 12 249,26 Eur ir t.t., tai toks asmuo gautų 50 % valstybės finansuojamą advokatą.

Taigi, antrasis pajamų lygis nustatomas pagal formulę:

11,64*607,00 Eur  + 4,24*x (kai x yra asmens išlaikomų asmenų skaičius) * 607,00 Eur

  
Antrasis asmens turto lygis

Antrojo lygio turto normatyvas gaunamas pirmojo lygio turto normatyvą dauginant iš 1,5 karto.

Asmuo gali gauti antrinę teisinę pagalbą tik, jeigu pirmąjį arba antrąjį lygį atitinka ir turto, ir pajamų vertė. Apskaičiavus turto ir pajamų normatyvus, žiūrima, ar asmens deklaruoto turto ir pajamų vertė neviršija šio turto ir pajamų lygio.

Kai asmeniui nustatomi skirtingi turto ir pajamų lygiai (turto – pirmasis; pajamų – antrasis lygis ar atvirkščiai), pareiškėjui nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, o antrinė teisinė pagalba teikiama 50 procentų valstybei garantuojant ir apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Jeigu bent vienas normatyvas (turto ar pajamų) viršija antrojo lygio normatyvą, teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra atsisakoma.

Antrąjį asmens turto lygį padės nustatyti Savivaldybės administracijos specialistas.

Neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas antrinė teisinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, teisėtai Lietuvoje ar Europos Sąjungos valstybėje gyvenantiems asmenims:

1. Nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka;

2. Nukentėjusiesiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;

3. Asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą

4. Asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose;

5. Asmenims, pripažintiems nedarbingais arba sunkiai neįgaliais arba sulaukusiais senatvės pensijos amžiaus, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjams (rūpintojams), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;

6. Asmenims, pateikusiems įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių jie gali laisvai disponuoti tik dalimi savo turto ir pajamų, kuri neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti;

7. Asmenims, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenims, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;

8. Skolininkams vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;

9. Nepilnamečiams vaikams, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą;

10. Nepilnamečiams vaikams, kai įstatymų nustatytais atvejais jie kreipiasi į teismą savarankiškai dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus tuos, kurie sudarę santuoką ar teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais);

11. Nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;

12. Asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažintiems asmenims bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;

13. Asmenims bylose dėl gimimo registravimo;

14. Asmenims bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.

15. Vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas;

16. Įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kompetentingai valstybės institucijai pateikusiam prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turinčiam šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;

17. Kitiems asmenims Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Platesnę informaciją rasite čia.