Apie Vilkaviškį
Garbės piliečiai
Vilkaviškio rajono garbės piliečiai

WINFRID GORTZ

GABRIELĖ KARALIENĖ
Gabrielė Karalienė gimė 1932 m. gražiame Dzūkijos krašte, Giraitės kaime. Baigusi mokslus 1953 m. atvyko dirbti į Vilkaviškio rajoną. 1963 m. buvo paskirta atsakinga už kraštotyrininkų darbą rajone. Jos rūpesčiu darytas senųjų kaimų aprašymas, surinkta gausybė muziejinės medžiagos. 1963 m. atidaryta pirmoji surinktos medžiagos ekspozicija. Ši diena tapo ir krašto muziejaus įkūrimo data. 1997 m. už kruopštų ir sąžiningą darbą ji buvo apdovanota DLK Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.
Gabrielė Karalienė mirė 2021 m. rugsėjo 19 d.
REINERT KERSTEN

KAZIMIERAS NOREIKA

MAGDALENA BIRUTĖ STANKŪNIENĖ
Magdalena Birutė Stankūnienė gimė 1925 m. Oželių sodyboje, Šunskų parapijoje, Vilkaviškio apskrityje. 1968 m. M. B. Stankūnienė surengė pirmąją personalinę parodą Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, Čikagoje. Tėvynėje dailininkė pirmąją parodą surengė 1980 m. M. B. Stankūnienė muziejams, bibliotekoms, galerijoms yra padovanojusi tūkstančius savo sukurtų kūrinių ir sukauptų kultūros vertybių, įvairių dokumentų bylų apie kitus išeivijos dailininkus. Paramą ji teikia ir našlaičiams, įvairiems leidiniams, globoja į JAV atvykstančius menininkus. M. B. Stankūnienė apdovanota DLK Gedimino ordinu.
Magdalena Birutė Stankūnienė mirė 2017 m. lapkričio 26 d.

STASYS ANKEVIČIUS
Stasys Ankevičius gimė 1905 m. Stanaičių kaime, Vilkaviškio apskrityje. Buvo orkestrantas, grojęs pirmuoju smuiku, ateitininkas, saviveiklininkas. Dirbo pedagogu, daug padėjo jaunimui, ūkininkams. 1941 m. buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Dr. V. Kudirkos tėviškėje sutvarkė klėtelę ir atidarė muziejų. Tapo jo saugotoju. Stasys Ankevičius – tikras kultūros šviesuolis. Jį vertiname kaip kultūros unikumą, Vinco Kudirkos idėjų puoselėtoją, gyvenusį Tautiškos giesmės, Lietuvos himno idealais.
Stasys Ankevičius mirė 2002 m. gegužės 11 d.

VYTAUTAS GUSTAITIS
Kunigas kanauninkas Vytautas Gustaitis gimė 1954 m. Alytaus mieste. Nuo 1989 m. paskirtas Vilkaviškio klebonu ir dekanu. Jo dėka 1991–1998 m. atstatyta Katedra, pastatyta klebonija, suremontuoti parapijos namai. 1996 m. kan. V. Gustaičio iniciatyva įsteigta parapijos labdaringa valgykla, 1997 m. – Vilkaviškio dekanato šeimos centras. 1995 m. pirmą kartą Lietuvoje suorganizavo Vilkaviškio dekanato moksleivių giesmių konkursą. Jo iniciatyva vyko religinės poezijos ir prozos skaitovų konkursai. Kun. kan. V. Gustaičiui garbės piliečio vardas suteiktas įvertinus jo organizacinius bei visuomeninius nuopelnus religijos, kultūros ir socialinėje srityje.

EGON MUTTERSBACH
Egonas Muttersbachas gimė 1923 m. Paramoniškių kaime, Vilkaviškio rajone. Nuo 1958 m. gyveno Vokietijoje. Į savo gimtinę grįžo 1992 m. Tąkart jis atvežė didžiulį autofurgoną labdaros. Nuo to karto
E. Muttersbachas su dovanomis į gimtinę grįždavo kasmet. Daug bendravo su Vilkaviškio ligonine, atvežė įvairių medikamentų, slaugos priemonių. Labdara buvo vežama ne tik ligoninei, bet ir „Caritui“, neįgaliesiems, atskiroms šeimoms.
E. Muttersbach mirė 2003 m. gruodžio 24 d.

KAZYS KARUŽA
Kazys Karuža gimė 1908 m. 1944 m. pasitraukė gyventi į JAV, tačiau nuolat grįždavo į gimtinę, rūpinosi kraštiečių atminimu, Šaulių organizacija, išleido kelias knygas. Vilkaviškio krašto muziejui atsiuntė daugybę muziejinių vertybių, rėmė Katedros, paminklų atstatymą, užsienyje studijuojančius lietuvius. 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu K. Karuža apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, už muziejines istorines vertybes, nuolatinę paramą šauliams jam suteiktas Vilkaviškio rajono garbės piliečio vardas.
K. Karuža mirė 2005 m. spalio 22 d.

BERNHARD HEYING

HINNE RIJPMA
Hinne Rijpma gimė 1935 m. Sneek-Friesland/NL. Nuo 1975 iki 1982 m. buvo Haaksbergen‘o bendrijos tarybos narys. Nuo 1991 m. – Šiaurės Europos komiteto narys. Užmezgė bendradarbiavimo ryšius su Vengrija, JAV, Ahaus‘u. Jo dėka Vilkaviškio rajoną pasiekė ne viena didžiulės labdaros siunta, taip pat plėtojami draugiški bendradarbiavimo ryšiai tarp Vokietijos, Olandijos ir Vilkaviškio rajono.

HEINRICH HOLLEKAMP
Heinrich Hollekamp gimė 1958 m. Ahaus‘e. Nuo 1975 m. visuomeniniais pagrindais pradėjo dirbti Vokietijos Raudonajame kryžiuje. Nuo 1996 m. išrinktas Ahaus‘o Raudonojo Kryžiaus vadovu. 1997 m. buvo užmegzti kontaktai ir su Vilkaviškio rajonu. Nuo 1998 m. kasmet organizuoja ir teikia rajonui humanitarinę pagalbą. Jo dėka atvežta ne viena didžiulės labdaros siunta, taip pat plėtojami draugiški bendradarbiavimo ryšiai tarp Vokietijos, Olandijos ir Vilkaviškio rajono.

GERHARD JOSEF CARL
Gerhard Josef Carl gimė 1956 m. Vokietijoje. Universitete studijavo ekonomiką, teisę. Gilino žinias JAV, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Havajuose. 1990 m. pradėjo labdaringą veiklą. 2001 m. organizavo labdarą Vilkaviškio rajono daugiavaikėms šeimoms, kurių gyvenimo sąlygos yra sunkios. Labdaros lėšomis G. J. Carl yra nupirkęs keletą gyvenamųjų namų Vilkaviškio rajono daugiavaikėms šeimoms.

KAZYS BRADŪNAS
Kazys Bradūnas gimė 1917 m. Kiršų kaime, Vilkaviškio rajone. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. – į JAV. Išeivijoje redagavo periodinius leidinius, išleido knygų, parašė daugybę straipsnių literatūros, meno, kultūros klausimais, recenzijų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, K. Bradūnas sugrįžo į tėvynę. Poeto kūryboje reikšminga vieta skirta Vilkaviškio kraštui. Už savo kūrybinę veiklą jis apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu. Vilkaviškio rajono garbės piliečio vardas suteiktas už literatūrinę veiklą ir nuopelnus Lietuvos bei Vilkaviškio krašto kultūrai.
K. Bradūnas mirė 2009 m. vasario 9 d.

ALGIRDAS BUTKEVIČIUS
Algirdas Butkevičius gimė 1958 m. Paežerių kaime, Radviliškio rajone. Buvo Vilkaviškio rajono savivaldybės valdybos, tarybos nariu. Nuo 1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. Nuolat palaiko ryšį ir bendradarbiauja su nevalstybinėmis neįgaliųjų organizacijomis, socialiai remtinais žmonėmis, kaimo bendruomenėmis, švietimo įstaigomis, teikia jiems visokeriopą paramą, padeda atnaujinti materialinę bazę, gerinti saugios ir sveikos aplinkos kūrimą, rūpinasi jaunimo užimtumu, remia naujausių informacinių technologijų diegimą, skatina gabaus jaunimo ugdymą, rūpinasi kultūros centrų, Krašto muziejaus modernizavimo darbais ir kt.

ALFONSAS HOPINGAS
Alfonsas Hopingas, gyvenantis Astrupe, Oldenburgo krašte, Vokietijoje, pirmą kartą į Alvito kaimą Vilkaviškio rajone atvyko 1996 metais. Tuo metu Alvito parapija buvo atgavusi senosios klebonijos pastatą, kuriame buvo sumanyta įkurti vaikų namus, ypatingą dėmesį skiriant vaikų dvasingumui. Ši mintis patiko atvykusiems svečiams, tad 1997 metais buvo pasirašyta partnerystės sutartis su Vokietijos „Caritu“ ir Alfonso Hopingo įkurtu specialiu fondu. Kiekvienais metais Alfonsas Hopingas su delegacija lankosi Alvite, atveža rūbų, kitos paramos. Alfonsui Hopingui Vilkaviškio rajono garbės piliečio vardas suteiktas už svarų įnašą ir labdaringą veiklą, padedant rajono žmonėms.

ANTANAS ZIEGORAITIS
Antanas Ziegoraitis gimė 1948 m. Nuo 1967 m. buvo Kybartų kultūros centro pučiamųjų orkestro „Kybartai“ meno vadovas. Nuo 1994 m. – Kybartų K. Donelaičio gimnazijos muzikos mokytojas-ekspertas. 1991–2009 m. – moksleivių ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių vyr. dirigentas. Jo rūpesčiu Virbalio ir Vištyčio mokyklose atkurti pučiamųjų orkestrai. Jis nuolat rengė edukacines ar koncertines programas su profesionaliais atlikėjais. A. Ziegoraitis apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu. Vilkaviškio rajono garbės piliečio vardas suteiktas už kultūrinę veiklą, puoselėjant pučiamųjų žanro tradicijas.
A. Ziegoraitis mirė 2014 m. spalio 24 d.

JONAS MAČYS
Jonas Mačys gimė 1938 m. Igliškėlių kaime, Marijampolės rajone. 1978–1990 metais
J. Mačys ėjo vyresnio mokslinio bendradarbio pareigas Rumokų bandymų stotyje. 1980 metais jam buvo suteiktas agrarinių mokslų daktaro vardas. 1988 metais jis įsijungė į Sąjūdžio veiklą, buvo išrinktas Vilkaviškio rajono Sąjūdžio pirmininku. 1990–1992 metais buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1995–2003 metais išrinktas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariu, 1995–1997 ir 1997–2000 metais – Vilkaviškio rajono savivaldybės meru. J. Mačys savo veiklą grindė aukštais moraliniais principais. 2000 metais jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
J. Mačys mirė 2012 m. spalio 10 d.

JUOZAS IEŠMANTAVIČIUS
Juozas Iešmantavičius gimė 1941 m. Kaune. Ilgus metus vadovavo įmonei „Kybartų gelžbetonis“. J. Iešmantavičius buvo aktyvus Lietuvos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas, savivaldos veikloje dalyvavo nuo 1965 metų. Jis daug kartų įvertintas už svarų indėlį ir nuopelnus dirbant bei tarnaujant Kybartų miesto ir viso rajono gyventojams: 2011 m. tapo Profesijos Riteriu. Šį titulą už ilgametį darbą, ištikimybę savo profesijai, aktyvią visuomenę veiklą jam suteikė Lietuvos pramoninkų konfederacija. Daugybę apdovanojimų ir padėkų įteikta už nuoširdžią pagalbą ir paramą, už nuoseklų darbą ir pasiektus rezultatus, už paramą sportui ir jaunimo veiklai.
J. Iešmantavičius mirė 2013 m. rugsėjo 26 d.

RALPH HERBERT LEWIS SALINGER
Ralph Herbert Lewis Salinger gimė 1946 m. Londone. Nuo 2004 metų tyrinėja Vilkaviškio žydų istoriją. R. H. L. Salinger indėlis, tiriant Vilkaviškio miesto istoriją ir plėtojant ryšius tarp Lietuvos ir Izraelio, yra didžiulis. Jo dėka Kultūros centras-muziejus pasipildė unikalia istorine medžiaga, atskleidusia nežinomus Vilkaviškio miesto istorinius faktus. Jis surinko lėšas knygai apie žydų kultūros paveldą „Dingusios tautos pėdsakais“ anglų kalba išleidimui, kuri pasklido po viso pasaulio Vilkaviškio žydų diasporas. R. H. L. Salinger rūpesčiu žydų Holokausto vietoje Vilkaviškyje įrengti du atminimo stendai.

DONATAS KAZLAUSKAS
Donatas Kazlauskas gimė 1958 m. Marijampolės raj. Trakiškių kaime. 1980 m. baigė Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto matematikos ir fizikos fakultetą, kur įgijo matematikos mokytojo specialybę. 1992 m. įkūrus UAB „Olifėja“ tapo šios įmonės Generalinio direktoriaus pavaduotoju. D. Kazlauskas neabejingas savo kraštui. Jis padovanojo Vištyčio ugniagesių komandai gaisrinės automobilį, prisidėjo prie gaisrinės pastato renovacijos, dėl jo finansinės paramos buvo suremontuotas Vištyčio katalikų bažnyčios stogas, finansavo iš privataus asmens Vištyčio malūno išpirkimą. Nuo 2006 m. yra vienas iš pagrindinių Vištyčio P. Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro rėmėjų. Jau keletą metų iš eilės finansiškai remia „Vištyčio vasara” šventę, organizuoja ir finansuoja profesionalių meno kolektyvų atvykimą į miestelį.

KOSTAS JANULAITIS
Kostas Janulaitis pirmasis rajone ėmėsi steigti Atgimimo Sąjūdžio grupes ir propaguoti Sąjūdžio idėjas, organizavo Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus tėviškės tvarkymo darbus, iškėlė idėją pastatyti paminklą dr. J. Basanavičiui, jo iniciatyva buvo surinktos lėšos šio paminklo pastatymui. Jis daug dirbo viešinant ir įamžinant Budavonės miške nužudytų trijų kunigų atminimą, sudarė ištremtųjų žmonių sąrašus, rinko žinias apie jų likimus. Jis iniciavo paminklo Tremtiniams ir bolševizmo aukoms pastatymą prie Vilkaviškio viešosios bibliotekos, surinko lėšas ir rūpinosi, kad būtų atstatytas Lietuvos nepriklausomybės 5-čiui paminėti skirtas paminklas.

ARVYDAS PAUKŠTYS
Arvydas Paukštys – bendrovės „Teltonika“ steigėjas ir vadovas, pirmasis nacionalinis mecenatas, gavęs mecenatystės ženklą už Balbieriškio Švč. M. Marijos Rožančinės bažnyčios atstatymą. Šio Mecenato lėšomis atstatyta Vilkaviškio rajono savivaldybėje esanti Alvito Šv. Onos bažnyčia, kurios atstatymui preliminariai jau skirta 1 mln. eurų. Alvito Šv. Onos bažnyčia atvira visiems gyventojams, kultūros renginiams bei atvykstantiems turistams.
2020 m. kovo 13 d. šalyje prasidėjus karantinui dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos Arvydas Paukštys pasiūlė ir pervedė Vilkaviškio rajono savivaldybei finansinę paramą, skirtą medikams ir jų darbo saugumui skirtų apsaugos priemonių pirkimui bei pats asmeniškai padovanojo apsaugos priemonių.