Tai kelionė, kai laikas savo ženklais sujungia praeitį ir dabartį. Ši turistinė trasa pasakoja apie didingą, tačiau ir skausmingą mūsų miestelio istoriją. Ekskursija pradedama aikštėje prie Vilkaviškio dvaro.

Tema: „Žinomiausia Europos aikštė”. Mums atsiskleidžia galimybė papasakoti, kaip didysis XIX a. pradžios Europos vienytojas Napoleonas Bonapartas (kardu ir ugnimi) 1812 m. birželio 19-24 d. čia įrengė „Nenugalimosios armijos” štabą ir, paradui išrikiavęs pulkus, perskaitė kreipimąsi į karius, tuo paskelbdamas Vilkaviškyje karą Rusijai.

Vilkaviškio dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas 1773 m. kaip Oginskių. Taikiausias Vilkaviškio dvaro laikotarpis yra 1926 -1940 metai, kai čia įsikūrė Vilkaviškio vyskupija. Tema: „Vilkaviškio Katedra”. Pirmąją medinę bažnyčią Vilkaviškyje 1620 m. pastatė Prienų seniūnas Steponas Pacas. Šio didiko herbo ženklas – auksaspalvė lelija tapo ir Vilkaviškio miesto herbu. Mūrinė bažnyčia pastatyta 1870 – 1881 m. 1884 m. vyskupas Juozapas Olekas bažnyčią konsekravo. 1926 m., įsteigus Vilkaviškio vyskupiją, bažnyčia tapo Katedra. Per Antrąjį Pasaulinį karą Katedra buvo apgriauta. Atstatyti neleista ir pabaigta griauti. Parapijos klebono kunigo Vytauto Gustaičio rūpesčiu 1991 m. pradėta Katedros statyba. 1998 m. naująją Vilkaviškio Katedrą konsekravo vyskupas Juozas Žemaitis, dalyvaujant garbingiems svečiams ir minioms tikinčiųjų. Vilkaviškio dekanui Vytautui Gustaičiui už jo darbus buvo suteiktas garbės prelato titulas. Atstatytos Katedros architektas – docentas J. Palaima. Katedros šventoriuje išraiškinga skulptūra „Budavonės kankiniai” pasakoja apie tragišką trijų kunigų žūtį 1941 m. Budavonės miške. Tema: „Dr. J. Basanavičiaus aikštė”. XIX a.- XX a. šią aikštę – miesto turgų – juosė gausiausio Vilkaviškio miesto gyventojų sluoksnio – žydų (prekybininkų, amatininkų, bankininkų, pačių veikliausių miestiečių) gyvenamieji namai, parduotuvės, šventyklos. Netoli aikštės stovėjo viena seniausių ir gražiausių Lietuvoje žydų sinagoga. Tarpukario laikotarpiu Vilkaviškyje buvo dar kelios mažesnės sinagogos. Žydų metraštis pasakoja, kad 1545 m. karalienės Bonos įsakymu, Vilkaviškio žydams buvo skirta miško sinagogos statybai. Po Antrojo Pasaulinio karo Vilkaviškis virto griuvėsių miestu. 1944 m. Lietuvos oficiozas „ Tiesa” rašė: „ Miestas. Bet kur jis? Išlikusius sveikus namus galima pirštais suskaičiuoti. O anksčiau čia gyveno 20.000 žmonių. Čia, po šitais griuvėsiais, guli gyvi palaidoti žmonės, kurie turėj o savo šeimas, savo rūpesčius ir džiaugsmus.” 1923 m. Vilkaviškyje gyveno 7263 gyventojai, iš jų 3206 (44%) žydai. Iš šios gausios bendruomenės gyvi liko tik tie, kurie iki karo emigravo į užsienį, buvo išvežti į Sibirą arba juos išgelbėjo taurūs ir gailestingi vilkaviškiečiai.

VILKAVIŠKIO MIESTO PLANAS (1940 M. BIRŽELIO MĖN.)

Plačiau »

Informacija lankytojams

Bilietų kainos: suaugusiesiems – 2 €;
Lengvatinis bilietas* – 1 €.

Ekskursijų vadovo paslaugos grupei iki 20 žmonių – 10 €

Edukacinio užsiėmimo kaina mokiniui – 1 €

Edukacinė programa suaugusiajam (grupė iki 20 asmenų) – 2 €

Filmavimas ir fotografavimas Jono Basanavičiaus gimtinės sodyboje – 10 €

* Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniams ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams; pensininkams (iki 80 m.); nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims – politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijų dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams, asmenys, kuriems nustatytas 30-55 proc. darbingumo lygis.

Lengvata taikoma lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą.

Ekspozicijas nemokamai lanko:  Lietuvos muziejų darbuotojai, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai, kūrybinių sąjungų, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos, Lietuvos archeologų draugijos, Lietuvos gidų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokiniai, Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariai, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos nariai, Muziejaus draugų klubo nariai, pateikę pažymėjimą;
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai ir akademijoje tarnaujantys šauktiniai kariai;
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariai;
nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai;
kariai savanoriai;
ikimokyklinio amžiaus vaikai;
vaikų globos įstaigų auklėtiniai, socialiai remtini vaikai;
neįgalieji ir juos lydintys asmenys;
asmenys, kuriems sukako 80 metų;
mokytojai, vadovaujantys mokinių grupėms nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 30 d.;
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir jo teritorinių padalinių darbuotojai, pateikę valstybės tarnautojo ar darbuotojo pažymėjimą.

Jono Basanavičiaus gimtinės istorija

Idėja Jono Basanavičiaus gimtinėje atstatyti jo tėvų sodybą ir šalia jos sodinti Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolyną kilo 1988 metais. 1989 m. Sausio 9 d. Bartninkuose susirinkusi iniciatyvinė grupė (D. Vilimas, R. Lipšienė, Ž. Mačionienė, V. Stepulis, E. Žemaitaitis, V. Markauskas) aptarė sodybos atstatymo ir memorialinio muziejaus įrengimo darbus. Kauno „Drobei“ pasiūlius atstatymo darbams 100 000 rublių buvo parengtas sodybos atkūrimo projektas (architektė Ž. Mačionienė). 1991 m. buvo atstatyti gyvenamasis namas ir klėtis, pradėta rengti Jono Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą atspindinti ekspozicija. Ožkabalių ir Bartninkų apylinkėse buvo renkami seni buities daiktai ir rakandai.

1995 m. atkurtas dar vienas sodybos pastatas – karvidė. 1996-aisiais, atstačius sodybos kluoną ir rūsį, Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynas buvo įtrauki į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 1998 m. atkūrus kiaulidės pastatą, atkurti liko aliejinę ir jaują su pirtimi.

Atkuriama Jono Basanavičiaus sodyba ir greta augančiu Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynu rūpinosi Vilkaviškio rajono savivaldybė, Vilkaviškio krašto muziejus. Pirmasis sodybos ir Atgimimo Ąžuolyno istorikas Romanas Raulynaitis su šeima, po jų sodybą dešimtmetį prižiūrėjo Vilmos ir Antano Klimų šeima. 2006 m. sodybą ir ąžuolyną perėmė Marijampolės apskrities viršininko administracija, kuri įkūrė biudžetinę įstaigą – Jono Basanavičiaus sodybą-muziejų.

2010 m. Jono Basanavičiaus memorialinė sodyba-muziejus ir ąžuolynas perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Nuo 2010 m. liepos 1 d. šis Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys vadinamas Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynas.

Sodyba

Po XIX a. pradžioje Suvalkijoje įvykdytos žemės reformos dauguma kaimų buvo išdalyti į vienkiemius. Vienkiemių sodybos suformuotos aplink erdvų stačiakampį kiemą, tvoromis padalintą į švariąją ir ūkinę puses. Švariajame kieme stovėjo gyvenamas namas, svirnas, šulinys, ūkiniame kieme – kluonas, tvartai ir kiti pagalbiniai ūkiniai trobesiai. Kluonai buvo su plūktine asla viduryje ir iš abiejų šonų atitvertomis šalinėmis javams, šienui krauti. Klojime laikyti įvairūs grūdų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, žemės dirbimo padargai.

XIX a. pabaigoje pasiturintys ūkininkai pradėjo statyti dvigales apipjautų rąstų, ilgas, dvišlaičiu, dažnausiai malksnų ar čerpių stogu stubas. Viename namo gale buvo šeimynstubė, kitame seklyčia, viduryje – virtuvė (kuknia) su priemene. Klėtis (svirnas) dažniausiai būdavo dviejų patalpų: grūdinėje laikyti grūdai, namų apyvokos daiktai, darbo įrankiai, kitoje patalpoje – drabužinėje stovėjo lovos samdiniams miegoti, skrynios su audiniais ir drabužiais.

Dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje pristatoma pasiturinčio Suvalkijos regiono ūkininko vienkiemio sodyba su to laikotarpio išplanavimu, tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais. Atstatytoje stuboje atkurta XIXa. pab. – XXa. pr. pasiturinčio valstiečio gyvenamoji aplinka, eksponuojami to laikotarpio baldai, interjero tekstilė. Ekspozicijoje yra keletas dr. Jono Basanavičiaus asmeninių daiktų. Stuboje įrengta skaitykla, kurioje eksponuojama Vasario 16-osios signatarų nuotraukų paroda. Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu eksponuojami įvairūs buities daiktai, namų apyvokos reikmenys, tekstilė ir įrankiai. Sodybos klojimas pritaikytas renginių organizavimui, įrengta erdvi scena, o vienoje klojimo šalinėje laikomi įvairūs grūdų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, žemės dirbimo padargai. Tvarte – kiaulidėje įrengtos dvi parodų salės.

Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynas

1988 m. susibūrusi vilniečių iniciatyvinė grupė kartu su vietinių gyventojų parama (K. Labanauskas, R. Survila, V. Stepulis, V. Čaplikas, A. Kepežėnas, V. Markauskas , R. Krupickas) suprojektavo būsimą Tautos Atgimimo ąžuolyną ir organizavo pirmuosius ąžuolų sodinimus. 1992 m. iniciatyvinė grupė išaugo į Tautinio Atgimimo ąžuolyno bendriją, dar vėliau – į draugiją.

Pagal grupės nario Romualdo Survilos parengtą projektą ant vaizdingų Ožkabalių kalvų, per keletą savaitgalių, ąžuolais buvo užsodintas 30 hektarų plotas. Šiuo metu Ąžuolynas užima 39,4 ha plotą, jame yra 13 giraičių: Sąjūdžio Seimo žiedas, Tautos atminties, Tautos vienybės, Represijų aukų (Sausio 13-osios ir Medininkų aukų memorialas), Knygnešių, J. Basanavičiaus premijos laureatų, Vilkaviškiečių, Jaunimo, Baltų, Pasaulio lietuvių, Vasario 16-osiso akto signatarų, Kovo 11–osios, Kovo 11-osios nepriklausomybės atstatymo akto signatarų giraitės. Trylikoje ąžuolyno giraičių žaliuoja daugiau kaip 8400 medelių.

Takas į Atgimimo Ąžuolyną prasideda nuo simbolinių vartų – 1995 m. pastatytos Daumanto Kučo sukurtos skulptūros. Ąžuolyną puošia Vilniaus dailės akademijos studentų suprojektuotos skulptūros, medžio drožėjų darbai.

Tautos atminties giraitėje pasodinti ąžuoliukai Lietuvą garsinusiems žmonėms: dr. Jonui Basanavičiui, Simonui Daukantui, Antanui Poškai, Vydūnui, Lietuvos Respublikos Prezidentams, kitiems žymiems žmonėms.

Represijų aukų giraitėje auga Sausio 13-osios ir Medininkų aukoms atminti pasodinti vardiniai medeliai. Prie kiekvieno medelio M. K. Čiurlionio meno mokyklos jaunieji skulptoriai lauko akmenyse iškalė šių įvykių aukų vardus. Šioje giraitėje pasodinti medeliai ištremtiems ir Sibire žuvusiems Lietuvos žmonėms, po pasaulį išblaškytiems tautiečiams.

Aukščiausioje Ąžuolyno vietoje, ant Aukuro kalno, guli didžiulis riedulys, kuriame iškalti ženklai etnografiškai ir mitologiškai motyvuoja baltiškąją pasaulio modelio sampratą. Šis Ąžuolyno Aukuro kalnas yra tapęs besiformuojančių tradicijų ir senųjų švenčių, atmintinų datų paminėjimo vieta.

Tradiciniai renginiai, vykstantys Jono Basanavičiaus gimtinėje

Istoriniai – literatūriniai skaitymai „Čia stovėjo atgimimo vygė“ Jono Basanavičiaus gimtinėje vyksta nuo 1992-ųjų vasario. Skaitymuose dalyvauja visi besidomintys Lietuvos tautinio atgimimo patriarcho, Nepriklausomybės Akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus veikla ir gyvenimu.

Ąžuolų sodinimo šventė. Sueiga nuo 1998 m. vyksta kasmet paskutinį balandžio šeštadienį. Susirinkusieji lanko ąžuolus, sodina naujus medelius.

Sūduvos folkloro festivalis „Žalias ąžuolėli“ organizuojamas kasmet gegužės – birželio mėnesiais nuo 1998 m. ir sukviečia folkloro kolektybus ne tik iš Sūduvos, bet ir iš visos Lietuvos.

Suvalkijos regiono mėgėjų teatrų festivalis „Atžalynas“ nuo 1997 m. rengiamas kasmet pirmąjį rugsėjo šeštadienį. Erdvus sodybos kluonas svečiams padeda pajusti tikrąją klojimo teatro dvasią. Parodyti savo spektaklių kviečiami mėgėjų teatrai iš visos Lietuvos.

Edukacinės veiklos:

Edukacines programas prašome užsisakyti iš anksto telefonu +370 (342) 6 93 65 arba el. paštu j.basanaviciaus.gimtine@lnm.lt

Dalyvių skaičius vienoje grupėje – nuo 10 iki 25 žmonių.

Pro vaikystės langą

Edukacinės programos metu dalyviai susipažįsta su muziejuje esančiomis etnografinėmis ekspozicijomis, valstiečių namų apyvokos daiktais ir darbo įrankiais, išklauso pasakojimą apie Jono Basanavičiaus vaikystę, santykius su šeimos nariais, jam nutikusius nuotykius, linksmas ir įdomias istorijas, kurias jam pasakojo tėvas. Jauniausiems programos dalyviams pateikiama kūrybinė užduotis – nupiešti tai, ką Jonas Basanavičius galėjo matyti pro savo vaikystės namų langą, vyresniesiems – užduočių sąsiuviniai su klausimais, mįslėmis, kryžiažodžiais.

Programos kaina mokiniui – 1 €, suaugusiam – 2 €.

Kai žemę puošia ąžuolai

Ekskursijoje po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną lankytojai sužino jo sodinimo istoriją, susipažįsta su ąžuolyno giraitėmis, aplanko vardinius ąžuolus. Išgirsta pasakojimą apie ąžuolų rūšis, jų sodinimą, naudą, apie ąžuolą lietuvių liaudies mitologijoje, tautosakoje, etnografijoje. Po pasivaikščiojimo siūloma žinias patikrinti praktiškai – dalyvauti viktorinoje ar spręsti užduočių sąsiuvinius.

Programos kaina mokiniui – 1 €, suaugusiam – 2 €.

Vargo mokykla

Pamokoje suvalkietiškoje stuboje inscenizuojama autentiška XIX amžiaus slaptosios lietuviškos mokyklos aplinka, pasakojama apie spaudos draudimo laikus, daraktorių mokyklas. Supažindinama su draustąja literatūra, daraktorių mokyklų mokymo priemonėmis. Žvakių šviesoje mokomasi rašyti grifelinėje lentelėje, skaitoma maldaknygė, iš kurios rašto mokėsi Jonas Basanavičius.

Programos kaina mokiniui – 1 €, suaugusiam – 2 €.

Keptuvėj čirška, burnoj tirpsta

Mokiniai supažindinami su XIX–XX a. sandūros Sūduvos valstiečių maisto gaminimo papročiais, prietarais, tradicijomis ir folkloru, gali parodyti savo sumanumą atpažindami įvairius grūdus bei buities rakandus. Sužino, iš ko maišomas blendinys ir ką simbolizuoja blynas. Didelėje keptuvėje kepami blynai ir ragaujami su įvairiais dažiniais. Blynus reikia valgyti, o ne kalbėti apie juos. Tai faktas kaip blynas!

Programos kaina mokiniui – 3 €, suaugusiam – 4 €.

Kviečiu – išsikepkime riestainį iš kviečių!

Edukacinės programos dalyviai išsiaiškina, kas gi yra tie cukriniai riestainiai, kada jais vaišinasi, iš ko jie gaminti. Kiekvienas gali viską išbandyti praktiškai – savo rankomis suriesti cukrinį riestainį ir parvežti jį lauktuvių namo. Taip pat išgirsta įvairių mįslių, patarlių, priežodžių apie riestainius, bando atspėti, ką reiškia tarmiški žodžiai, lenktyniauja greitakalbių konkurse.

Programos kaina mokiniui – 2 €, suaugusiam – 3 €.

Gilių kava: jaunam – stiprybė, senam – sveikata

Edukaciniame užsiėmime pasakojama apie XIX–XX a. sandūroje Sūduvoje valstiečių gamintus ir mėgtus kavos pakaitalus. Mokiniai sužino, kokie augalai šio gėrimo gamybai buvo naudojami dažniausiai, kaip jie virsdavo kavos gėrimu ir kokiomis maistinėmis savybėmis pasižymėjo. Pristatomi prieskoniai ir priedai kavai gardinti bei užkandžiai, kuriuos šeimininkės tiekdavo kava vaišindamos svečius.

Programos kaina mokiniui – 3 €, suaugusiam – 4 €.

Gerą girą gera gerti

Edukacinės programos dalyviai sužino, kas senaisiais laikais buvo vadinama „rūgštele“, kurios turėdavo kiekviena šeimininkė jau XVI a. Pasakojama, kaip gira atsirado, atskleidžiamos gamybos proceso paslaptys. Kiekvienas išgirsta apie giros naudingąsias, gydomąsias savybes, išmoksta greitakalbių, įvairų su ja susijusių prietarų. Galiausiai degustuojama keleto rūšių gira, supažindinama su jos gamybos procesu.

Programos kaina suaugusiam – 4 €.

Šeimininke, dėk kopūstų, kad pilvai mūs išsipūstų

Edukacinės programos metu sužinosite, kas yra pasninkas ir ką jo metu žmonės valgė. Pasninkas neįsivaizduotas be tradicinės lietuviškos daržovės – kopūsto. Pasitikrinsite, kokias pažįstate kopūstų rūšis, sužinosite, kaip raugiami kopūstai ir jų užsiraugti galėsite patys. Kad galva nebūtų „tuščia kaip kopūstas“, spręsite uždavinius ir minsite mįsles. Galiausiai ragausite raugintų kopūstų su „šutbulvėmis“ ir silke.

Programos kaina mokiniui – 2,5 €, suaugusiam – 3,5 €.

Tas velykaičio gražumėlis

Edukacinė popietė skirta gavėnios laikotarpio ir Velykų papročiams pristatyti. Jos dalyviai supažindinami su natūraliais kiaušinių dažymo būdais, dažniausiai dažymui naudotais augalais. Aptariama velykaičių spalvų bei raštų simbolika. Mokiniai sužino, kokią paskirtį šventės metu atliko Velykų eglutė, kuo svarbi Velykų bobutė. Žaidžiami velykiniai žaidimai, einami rateliai.

Programos kaina mokiniui – 2,5 €, suaugusiam – 3,5 €.

Kai eglutė namuose

Ši edukacinė programa skirta advento laikotarpiui. Vaikai supažindinami su Kalėdų eglutės atkeliavimo į Lietuvą istorija ir jos puošimo tradicija. Kiekvienas programos dalyvis įgytas žinias išmėgina praktiškai – pasigamina savo eglutei seniausių kalėdinių žaisliukų iš tešlos, natūralių gamtinių medžiagų ir popieriaus.

Programos kaina mokiniui – 2 €, suaugusiam – 3 €.

Atbėga elnias devyniaragis

Programa skirta advento – Kalėdų laikotarpiui. Ji susideda iš dviejų dalių: pirmoje dalyje edukacinės programos dalyviai supažindinami su to laikotarpio papročiais, folkloru, kulinariniu paveldu, žaidžia žaidimus, buriasi. Antrojoje dalyje dalyviai gali rinktis minėto laikotarpio tradicinių patiekalų degustaciją arba krosnyje kepti kūčiukus.

Programos kaina kepant kūčiukus: mokiniui – 2,5 €, suaugusiam – 3,5 €, degustuojant patiekalus: mokiniui – 4 €, suaugusiam – 5 €.

Pažink Sūduvos krašto signatarus

Edukacinės programos dalyviams surengiama viktorina, skirta Vasario 16-ajai paminėti. Atliekant įvairias užduotis ir besivaržant tarpusavyje sužinoma naujų istorinių faktų, pasitikrinamos jau turimos žinios. Viktorina paruošta žaidimo pagrindu, todėl padeda lengviau įsiminti visus iš Sūduvos krašto kilusius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus.

Programos kaina mokiniui – 1 €, suaugusiam – 2 €.

Protų mūšis „Ką žinau apie Joną Basanavičių?“

Edukacinės programos dalyviams surengiama interaktyvi viktorina, kurioje užduodami klausimai, susiję su tautosakininku, publicistu, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ leidėju, gydytoju, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Jonu Basanavičiumi. Prieš pradedant viktoriną su mažiausiais dalyviais kartu skaitome supaprastintą, tačiau gausiais faktais pripildytą istoriją apie Jono Basanavičiaus gyvenimą, kad įgytų kuo daugiau žinių.

Programos kaina mokiniui – 1 €, suaugusiam – 2 €.

Protų mūšis „Ką žinau apie Suvalkijos etninę kultūrą?“

Mokiniams siūlomas patrauklus būdas susipažinti su ta sritimi, kuri sulaukė išskirtinio Jono Basanavičiaus dėmesio nuo mažumės iki pat senatvės – etnine kultūra. Kadangi Jonas Basanavičius gimė ir augo Suvalkijoje, apsiribojama šio regiono etnokultūra. Dalyvauti protų mūšyje kviečiami visi norintys pasitikrinti arba pagilinti savo žinias apie Suvalkijos regiono papročius, folklorą, materialinę ir dvasinę kultūrą, architektūrą ir linksmai bei prasmingai praleisti laiką Jono Basanavičiaus gimtojoje sodyboje.

Programos kaina mokiniui – 1 €, suaugusiam – 2 €.

Protų mūšis „Kas kap moka, tas tep šneka“

Edukacinės programos metu dalyviai pasitikrina savo žinias apie tarmes bei šnektas, ypač apie vieną jų – suvalkiečių. Ypatingas dėmesys skiriamas Jono Basanavičiaus gimtosiose apylinkėse skambėjusiai ir vis dar skambančiai kalbai. Viktorinos dalyviai atlieka įvairias kūrybines užduotis: raiškiai skaito, klauso ir diskutuoja, vaidina, senovinius suvalkietiškus žodžius bei posakius verčia į bendrinę kalbą. Programa yra linksma ir dinamiška. Kaip sako suvalkiečiai – kas kap moka, tas tep šneka.

Programos kaina mokiniui – 1 €, suaugusiam – 2 €.

Pažink liaudies grafiką

Edukacinė programos dalyviai sužino, kokią vietą lietuvių liaudies vaizduojamoje dailėje užima meno raižiniai. Išgirsta raižinių atsiradimo Lietuvoje istoriją. Išsiaiškina, kokia atlikimo technika, spalvinė gama, kompozicija bei tematika vyravo šios rūšies kūriniuose. Gautos teorinės žinios pritaikomos praktiškai – išbandoma lino raižinių technika.

Programos kaina mokiniui – 3 €, suaugusiam – 4 €.

Krikštynos

Edukacinio užsiėmimo dalyviai sužino apie senuosius šios šeimos šventės papročius. Senojoje suvalkiečio sodyboje susirinkę svečiai patys tampa tradicinių krikštynų dalyviais: spėja būsimą naujo šeimos nario gyvenimą, aiškinasi jo vardo reikšmę, išbando krikšto tėvus, primena jų pareigas.

Programos kaina mokiniui – 1 €, suaugusiam – 2 €.

Suvalkietiška veseilia

Programos metu jaunavedžiai supažindinami su senųjų suvalkietiškų vestuvių papročiais ir patys patiria ano meto vestuvininkų išbandymus. Jie tikrina vienas kito sumanumą ir išradingumą, išsiaiškina, kokia ateitis jų laukia.

Programos kaina suaugusiam – 2 €.

Mergvakaris

Edukacinėje programoje būsima nuotaka supažindinama su senųjų vestuvių pradinio etapo – vakarynų – papročiais. Pradžioje vyksta vyriausios pamergės rinkimai. Vėliau nuotaka atsisveikina su rūtų darželiu, pinamas rūtų vainikėlis, apdainuojama, apdovanojama, pašokdinama. Aiškinamasi, kaip nuotaka turi elgtis vestuvių metu, kad santuokinis gyvenimas būtų sėkmingas ir laimingas. Mergvakaris baigiasi naujos būsimos nuotakos išrinkimu.

Programos kaina suaugusiam – 2 €.