Administracija | Seniūnijos

Šeimenos seniūnija

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Šeimenos seniūnija

Šeimenos seniūnijaSeniūnijos administracijos centras yra Vilkaviškio mieste, kuris į seniūnijos teritoriją neįeina. Seniūnijoje yra 20 gyvenviečių centrų, 60 kaimų (10 negyvenami). Didžiausi seniūnijos kaimai pagal gyventojų skaičių yra Paežeriai, Mažieji Būdežeriai, Alvitas, Giedriai, Maldėnai, Čyčkai, Serdokai.
Seniūnijoje gyvena: 5651 gyventojas.
Seniūnijos teritorija: išsidėsčiusi apie Vilkaviškio miestą ir ribojasi su Kybartų, Klausučių, Pilviškių, Gižų, Keturvalakių, Bartninkų, Pajevonio, Virbalio ir Vilkaviškio miesto seniūnijomis.
Seniūnijos plotas: 16405,2 ha, iš jų 91 proc. sudaro žemės ūkio naudmenos, 2,9 proc.- vandenys, 1,3 proc. – miškai, 4,7 proc. – kitos paskirties žemė.

Apie Šeimenos seniūniją

Šeimenos seniūnija įkurta Lietuvos Respublikos Vilkaviškio rajono Tarybos 1995-06-02 sprendimu Nr. 20 ,,Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijų suskirstymo ir jų ribų nustatymo“.

Šeimenos seniūnijoje veikia 14 kaimo bendruomenių, kurios aktyviai padeda spręsti seniūnijos gyventojų problemas. Seniūnijoje aktyvia veikla pasižymi 14 bendruomenės atstovų – seniūnaičių, kurie atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, skatina gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją ir pan.

Seniūnijos tradicija yra tapusios šventės: Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Lietuvos kariuomenės dienos minėjimai, seniūnijos Oninių šventė.

Seniūnijoje veikia: švietimo įstaiga Alvito pagrindinė mokykla, 4 medicinos punktai, paštas, VšĮ Alvito Šv. Kazimiero vaikų globos namai, Alvito Šv. Onos ir Lankeliškių Švč. Trejybės bažnyčios. Seniūnijoje yra Alvito, Paežerių, Serdokų, Klampučių, Karalių ir Pūstapėdžių bibliotekos, kuriose galima naudotis kompiuteriais ir interneto ryšiu.

Verslas: pagrindinės verslo rūšys: žemės ūkis, gyventojų aptarnavimo, paslaugų ir perdirbimo įmonės, prekyba. Iš stambesnių įmonių – UAB „ Mevilsta“, atliekanti melioracijos ir statybos

darbus. Gudelių kaime įsikūrusi ledų gaminimo įmonė UAB „Art Glacio“. Kitos smulkesnės

įmonės: UAB „Eglė“ – medienos apdirbimas, UAB „Statkasta“ – buldozerio, ekskavatorių, savivarčių nuoma, tvenkinių kasimas, melioracijos darbai, žemės kasimo darbai ir kt., UAB „Simedva“ – medienos gaminiai, UAB „Lugvita“ – mediena, jos gaminiai, UAB „Detvisa“ – automobilių dalys, UAB „Vigrema“ – antrinės žaliavos, trąšos. 2016 metais įkurtos įmonės: UAB „Emiva“ – įmonė užsiima internetine prekyba šviežiai skrudintomis kavos pupelėmis, kavos kapsulėmis, rankų darbo šokoladais ir triufeliais, kavos aparatais, kavos aparatų priedais, priežiūros priemonėmis bei indais ir UAB „Armindas“ – transporto paslaugos.

HERBAS: 2007 m. spalio 18 d. Lietuvos respublikos prezidento Valdo Adamkaus dekretu, atsižvelgiant į Lietuvos heraldikos komisijos išvadą, patvirtintas Alvito herbas. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Herbe atspindėtas derlingas kraštas, dovanojęs Lietuvai iškilias, kūrybingas asmenybes. Iš Šeimenos seniūnijos yra kilę poetai K. Bradūnas, S. Nėris, V. Kemežys, J. Tysliava, T. Žičkus, prozininkai J. J. Herbačiauskas, M. Lukšys ir kiti.

Simbolių kalboje vežimas susijęs su saulės simbolika, medis – gyvybinės energijos simbolis, žalia skydo spalva heraldikoje simbolizuoja laisvę, grožį, viltį ir sveikatą, auksinė (geltona) spalva reiškia dorumą ir protingumą.

SENIŪNAIČIAI:
Alvito seniūnaitija – Vidmantas Seinauskas
Čyčkų seniūnaitija – Žydrūnas Ližaitis
Didžiųjų Šelvių seniūnaitija – Vilma Navickienė
Giedrių seniūnaitija – Virginija Pupelienė
Gudelių seniūnaitija – Roma Šilingienė
Karalių seniūnaitija – Laima Gustaitienė
Kisiniškių seniūnaitija – Juozas Kerevičius
Klampučių seniūnaitija – Julius Birštonas
Mažųjų Būdežerių seniūnaitija – Lina Verbylienė
Paežerių seniūnaitija – Zenius Savickas
Patunkiškių seniūnaitija – Birutė Antanavičienė
Pūstapėdžių seniūnaitija – Lijana Jančauskienė
Serdokų seniūnaitija – Jonas Krušinskas
Suvalkų seniūnaitija – Vilma Mikuckienė

SENIŪNAIČIAI:

Alvito seniūnaitija – Vidmantas Seinauskas
Čyčkų seniūnaitija – Žydrūnas Ližaitis
Didžiųjų Šelvių seniūnaitija – Vilma Navickienė
Giedrių seniūnaitija – Virginija Pupelienė
Gudelių seniūnaitija – Roma Šilingienė
Karalių seniūnaitija – Laima Gustaitienė
Kisiniškių seniūnaitija – Giedrius Lekeckas
Klampučių seniūnaitija – Julius Birštonas
Mažųjų Būdežerių seniūnaitija – Lina Verbylienė
Paežerių seniūnaitija – Zenius Savickas
Patunkiškių seniūnaitija – Birutė Antanavičienė
Pūstapėdžių seniūnaitija – Lijana Jančauskienė
Serdokų seniūnaitija – Dalia Kupčinskienė
Suvalkų seniūnaitija – Vilma Mikuckienė

 

ISTORIJOS APŽVALGA: Nuo Vilkaviškio 1 km į vakarus yra Paežerių ežeras, kurio plotas 245 ha. Ežero ilgis iš vakarų į rytus 3, 6 km., plotis 1 km. Priklauso Šeimenos (Širvintos – Šešupės) baseinui. Tai maloni vilkaviškiečių poilsio ir aktyvaus vandens sporto vieta.

Prie pietinio ežero kranto ir plento į Alvitą – Virbalį iš senovės laikų buvo Paežerių dvaras. Ilgą laiką Paežerių dvaras buvo stambių žemvaldžių Gauronskių (jie Sūduvoje ir kitur valdę 100 dvarų) nuosavybė. Dvaro ūkis buvo gerai tvarkomas, buvo pastatyti stilingi mūriniai rūmai. Nepriklausomybės metais dvaras priklausė J. Vailokaičiui. Buvo didžiulis vaismedžių sodas – parkas, pradžios mokykla, plytinė, žemės ūkio mašinų dirbtuvės.

Šiuo metu dvare įsikūręs Vilkaviškio krašto muziejus ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninis kultūros centras.

4 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio prie Šeimenos seniau buvo Tadzinų palivarkas. Lietuvos žemės reforma 1924 m. čia įkūrė Giedrių kaimą, kuriame 1959 m. buvo 358 gyventojai. Yra Giedrių pagrindinė mokykla.

5 km į šiaurę nuo miesto Didžiųjų Šelvių kaime yra Vilkaviškio geležinkelio stotis. 1959 m. čia gyveno 517 gyventojų, veikė Vilkaviškio grūdų paruošų ir cukrinių runkelių priėmimo punktas.

7 km į vakarus nuo Vilkaviškio ir 11 km nuo Prūsų Lietuvos yra Alvito miestelis. Alvitas įsikūrė XVII a. viduryje, iki XVII a. buvo vadinamas Paširvinčiu.

1917 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, fundatorės Onos Radvilienės garbei tituluota šv. Onos vardu.

1650 m. jau minimi Paširvinčio bažnyčia ir miestelis – didelis seniūnijos centras. Alvito mokykla buvo pastatyta apie 1685 m. XVIII a. antroje pusėje šalia Alvito kaimo Alytaus ekonomijos valdytojas A. Tyzenhauzas įkūrė dvarą. 1840 m. parapijiečių ir valstybės lėšomis, Alvite pastatyta mūrinė bažnyčia, kurią Pirmojo pasaulinio karo metu sviediniai gerokai apgriovė, o 1944 m. traukdamiesi vokiečiai bažnyčią susprogdino.

Iš senovės laikų Alvitas buvo garsus šv. Onos atlaidais. Prie pat Alvito prigludęs 25 ha ploto Alvito ežeras, jo ilgis – 730 m., plotis – 640 m., didžiausias gylis – 4 m.

Alvitas garsus 1918-1920 m. krašto savanoriais. Jiems atminti savanorio kapitono V. Tarasonio iniciatyva iš visuomenės surinktų lėšų buvo pastatytas paminklas ir skirtas žemės plotas savanorių laidojimui. Čia palaidota 15 Alvito krašto didvyrių.

Lankeliškių bažnytkaimis yra 9 km į pietus nuo Vilkaviškio. Vietovė yra gražiame kairiajame Širvintos krante. 1609 m. buvo pastatyta pirmoji Romos Katalikų bažnyčia. Mokykla Lankeliškiuose buvo jau 1781 m., ją lankė net 65 mokiniai. Nepriklausomybės metais Lankeliškiai buvo valsčiaus centras. Okupacijų metais patyrė daug skriaudų: sugriauta bažnyčia, Budavonės giraitėje nužudyti 3 kunigai.

2002 m. Šeimenos seniūnijos seniūno Ginto Bakūno ir vietos tikinčiųjų bendruomenės jėgomis Lankeliškių šventoriuje sugriautos bažnyčios vietoje pastatytas kryžius ir vartai.

ĮŽYMŪS ŽMONĖS:

poetė Salomėja Nėris (Bučinskaitė – Bučienė)
gim. 1904-11-17, Kiršuose
mirė 1945-07-07

 

poetas Kazimieras Bradūnas
gim. 1917 m. Kiršuose

 

poetas Tomas Žičkus
gim. 1844-12-21, Simanėliškiuose,
mirė 1929-07-21

 

prozininkas Motiejus Lukšys
gim. 1907-02-22, Lankeliškiuose,
mirė 1996-05-21

prozininkė Kotryna Grigaitytė
gim. 1910-07-26, Būdežeriuose,
mirė

spaudos darbuotojas, vertėjas Antanas Rucevičius
gim. 1880-05-30, Pavembriuose,
mirė 1949-04-11

 

publicistas, kunigas Juozas Grajauskas
gim. 1882-01-24 Viščiakaimyje,
mirė 1930-11-23

prozininkas, kritikas, vertėjas Bonaventūras Pauliukevičius
gim. 1896 m. Būdežeriuose,
mirė 1938-11-29

poetas, vertėjas, bibliografas Vincas Kemežys
gim. 1899-11-07, Alvite,
mirė

 

literatė Kotryna Sinkevičiūtė-Pakušaitienė
gim. 1889 m. Majoriškiuose,
mirė 1957-10-10

literatas Pijus Krakaitis
gim. 1891-01-04, Lankeliškiuose,
mirė 1948-08-10

dramaturgė Regina Vaitavičiūtė-Januškevičienė
gim. 1896-07-08, Masikvietiškyje,
mirė 1978-08-16

 

poetė, prozininkė Julija Švabaitė-Gylienė
gim. 1921-05-21, Čyčkuose,
mirė

poetė Dalia Saukaitytė
gim. 1950-09-20 Uosiuose,
mirė

eiseistas, kritikas, prozininkas Juozas Justinas Herbačiauskas
gim. 1876-10-20, Lankeliškiuose,
mirė 1944-12-03

 

publicistas, kritikas Antanas Petrika
gim. 1891-09-03 Steponuose,
mirė 1974-11-08

visuomenės veikėjas, knygnešys, gydytojas prof. Juozas Bagdonas
gim. 1866-04-06 Slibinuose,
mirė 1956-05-08

 

Scroll to Top Skip to content