Pilviškių seniūnija

Administracija | Seniūnijos

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnija

Seniūnijos centras – Pilviškių miestelis (2500 gyventojų). Seniūnijoje yra 67 kaimai. Didesni iš jų: Stirnėnai (290 gyv.), Ramoniškiai (250 gyv.), Paežeriai (320 gyv.). Gyventojai: Seniūnijos teritorijoje gyvena 4800 gyventojų, iš jų 2500 moterys, 2300 vyrų. Seniūnijoje yra: 2 paštai, 10 autobusų stotelių, geležinkelio stotis, 1 pradinės mokyklos skyrius, pagrindinė mokykla, „Santakos“ gimnazija, 2 kultūros centrai, 4 bibliotekos, 2 bažnyčios, vaistinė, veterinarijos vaistinė, kavinė, turgavietė, 21 parduotuvė. Yra 5 bendruomenės, 9 seniūnaitijos. Plotas: 15900 ha, iš jų 75% užima žemės ūkio naudmenos, 0,9% – miškai, 29,1% – vandenys ir kitos paskirties plotai.

Verslas: žemės ūkis, gyventojų aptarnavimas, kelio ženklų gamyba, medienos apdirbimas, metalo dirbinių gamyba.

Seniūnijos naujienos:

Pilviškių seniūnijos darbuotojai

Seniūnas

Vytautas Judickas

Seniūno pavaduotoja

Loreta Bieliukienė

Sekretorė

Lina Kazlienė

Socialinių išmokų specialistė

Laimutė Krakauskienė

Socialinio darbo organizatorė

Silvija Dunaitienė

Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė

Skaidrutė Vidūnienė

Seniūnijos ataskaitos

Seniūnijos veiklos nuostatai

Apie Pilviškių seniūniją

Herbas: Herbas atkurtas 1999 m. vasario 18 d. Herbo etaloną sukūrė dailininkė Laima Ramonienė. Herbo aprašymas: sidabriniame lauke vaizduojama šv. Jonas Nepomukas, dėvintis juodą dvasiškio kepurę, sidabrinę kamžą, rudą apsiaustą ir batus. Dešinėje rankoje laiko auksinį kryžių, kairėje žalią palmės šakelę. Veidas ir rankos natūralios kūno spalvos. Aplink galvą 5 auksinės šešiakampės žvaigždės. Skydo papėdė žalia.

Seniūnija šiandien: Seniūnijoje veikia 3 švietimo įstaigos, vienas pradinių klasių skyrius Alksnėnų kaime, priklausantis Sūdavos pagrindinei mokyklai, viena pagrindinė mokykla Paežerių kaime, viena „ Santakos“ gimnazija ir ikimokyklinio ugdymo skyrius Pilviškių mstl. Yra 6 bendruomenės ir 9 seniūnaitijos.Pilviškių miestelyje įsikūrusi AB „ Kelio ženklai“. Čia gaminami kelio ženklai ir kiti metalo gaminiai, taip pat medienos ruošiniai, klijuota medžio plokštė. UAB „ Amareda “dirba su mediena, AB „ Vilkaviškio grūdai “superka grūdins kultūras, AB „ Rokiškio sūriai “ superka pieną, UAB „ Underhill Baltic„“, prekiauja trąšomis, chemikalais, kietuoju kuru, UAB „ Joniškio agrochemija “prekiauja trąšomis, kietuoju kuru.Sėkmingai Alksnėnų kaime veiklą vykdo ŽŪK „ Senoji kryžkelė““, superka pieną, teikia žemės ūkio paslaugas.Ant Šešupės kranto, Pilviškiuose veikia 220 Kw hidroelektrinė.

SENIŪNAIČIAI: Alksnėnų seniūnaitija – Ramutis Skrinskas, Bebrininkų seniūnaitija – Tadas Pieža, Paežerių seniūnaitija – Giedrutė Klimavičienė, Pilviškių seniūnaitija – Rimgaudas Ambrasas, Ramoniškių seniūnaitija – Artūras Jurkevičius, Stoties seniūnaitija – Inga Krupavičienė, Opšrūtų seniūnaitija – Laimutė Strazdauskienė, Jurkšų seniūnaitija – Virginijus Mykolaitis, Sausbalių seniūnaitija – Genė Nicelienė

SENIŪNAIČIAI:
Alksnėnų seniūnaitija – Ramutis Skrinskas
Bebrininkų seniūnaitija – Tadas Pieža
Paežerių seniūnaitija – Giedrutė Klimavičienė
Pilviškių seniūnaitija – Rimgaudas Ambrasas
Ramoniškių seniūnaitija – Artūras Jurkevičius
Stoties seniūnaitija – Inga Krupavičienė
Opšrūtų seniūnaitija – Laimutė Strazdauskienė
Jurkšų seniūnaitija – Virginijus Mykolaitis
Sausbalių seniūnaitija – Genė Nicelienė

Sueigų protokolai

Plačiau apie Pilviškių seniūniją

ISTORIJOS APŽVALGA: Pilviškių kaimas įkurtas pradėjus kirsti Sūduvos girias (XVI a. pr.) prie Pilvės ir Šešupės santakos. Pro Pilviškius ėjo kelias iš Kauno į Prūsiją. 1536 m. pagal karalienės Bonos privilegiją gavo Magdeburgo teises. 1559 m. G. Volovičiaus Sūduvos girių aprašyme Pilviškiai vadinami „nauju miesteliu“. 1567 m. jis priklausė Mikalojui Sapiegai. 1656 m. pastatyta katalikų bažnyčia. 1758 m. įkurta parapija. XVIII a. Pilviškiuose buvo pradžios mokykla, miestelį valdė seniūnas. 1777 m. minima parapinė mokykla. 1792 m. Stanislovas Augustas Pilviškiams pakartojo Magdeburgo teises, bet 1793 m. Gardino seimas jas anuliavo. Kadangi keliu pro Pilviškius užsienio pirkliams nebuvo leidžiama vykti, iki XIX a. jie mažai teaugo. Miestelis nukentėjo per XVIII a. pradžios karus, o XIX a. pradžioje jį nusiaubė Napoleono kariuomenė, miestelis daug kartų degė. Varšuvos kunigaikštystės statistinio aprašymo duomenimis 1808 m. Pilviškiai buvo mažas, skurdus miestelis, kuriame gyveno 350 žmonių. 1840 m. įkurta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1858 m. veikė valdinė pradžios mokykla. 1862 m. nutiesus geležinkelį miestelis ėmė augti: atsirado parduotuvių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai.

1913 m. į Pilviškius paskirto vikarauti kunigo Vlado Pėstininko pastangomis miestelyje buvo pastatyta didelė mūrinė senelių prieglauda. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs iki mirties klebonavo Pilviškiuose.

Nuo 1918 m. iki 1950 m. Pilviškiai buvo valsčiaus centras. Antrojo pasaulinio karo pradžioje hitlerininkai sušaudė 1800 pilviškiečių. 1941 m. sudegė bažnyčia. 1942 m. pagal architekto S.Kudoko projektą buvo pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Vyskupas A.Karosas pašventino statomos bažnyčios pamatus, buvo įmūrytas kertinis akmuo, tačiau tęsti statybos darbus trukdė karas. Sovietmečiu pamaldos vykdavo medinėje bažnytėlėje.

1999 m. prelatas V.Gustaitis pašventino atkurtus Pilviškių herbą ir vėliavą.

1998 m. pastatytas obeliskas „Tauro apygardos partizanų vadui Antanui Baltūsiui (Žvejui) (1915-1948), Kasmet rengiamos Joninių ir Baltramiejaus šventės.

ĮŽYMŪS ŽMONĖS:

Lietuvos Respublikos prezidentas dr. Kazys Grinius	1898-1902 m. čia gyveno Prezidentas K.Grinius
Rašytojas Vicas Pietaris	„Tautiškos giesmės“ kūrėjas dr. Vincas Kudirka	Rašytojas Antanas Kriščiukaitis – Aišbė
Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius	Lakūnas Jonas Dženkaitis	Kunigas Vladas Pėstininkas

Seniūnijoje gimė: rašytojas Vincas Pietaris (1850-1902) Žiūriuose-Gudeliuose; poetas, vertėjas Kazys Bukaveckas (1855-1940) Opšrūtuose; XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo ideologas, varpininkųsąjūdžio iniciatorius ir puoselėtojas „Tautiškos giesmės“ kūrėjas, rašytojas, vertėjas, publicistas, kritikas, vienas lietuvių dramaturgijos pradininkų Vincas Kudirka (1858-1899) Paežeriuose; rašytojas AntanasKriščiukaitis-Aišbė (1864-1933) Paežeriuose; poetas, vertėjas Jonas Žilius-Jonila (1870-1932) Jurkšuose; knygnešys juozas Rimša(1875-1970) Naudžiuose; dailininkas skulptorius Petras Rimša (1881-1961) Naudžiuose; literatūros istorikas Pranas Augustaitis (1883-1941) Mažučiuose; Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius (1887-1947) Bebrininkuose; kritikas, prozininkas Zigmas Valaitis (1892-1942) Paežeriuose; pedagogas, vertėjas jonas Norkus (1893-1960) Jurkšuose; poetė Juzė Liuda Augustaitytė-Vaičiūnienė (1895-1974) Mažučiuose; poetas, prozininkas Liudas Zeikus (1900-1962) Parausiuose; Lietuvos nusipelnęs mokytojas, matematikas Juozas Baltūsis (1900-1994) Gulbiniškiuose; prozininkas Vincas Steponaitis (1904-1966) Paprūdžiuose; tarpukario Lietuvos karo aviacijos lakūnas, žuvęs kautynėse dėl Aleksoto tilto, Jonas Dženkaitis (1906-1941) Opšrūtuose; pedagogas, literatūros tyrinėtojas Vladas Kulbokas (g.1908) Nakšiškiuose; kino ir teatro aktorius Bronius Babkauskas (1921-1975) Pilviškiuose; dramaturgas Juozas Montvila (g. 1923) Opšrūtuose.

Reikšmingų darbų sukūrė: istorijos mokslų dr. redagavęs „Ūkininką“ ir „Varpą“, Stasys Matulaitis (1866-1956); Lietuvos Respublikos prezidentas dr. Kazys Grinius (1866-1950); knygnešys Motiejus Baltūsis (1876-1923); kunigas Vladas Pėstininkas (1889-1968).