Administracija | Seniūnijos

Pajevonio seniūnija

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pajevonio seniūnija

Šiandien Pajevonys – seniūnijos centras. Miestelyje gyvena apie 400 gyventojų. 

PAJEVONYS – ŽEMĖS VIDURYS
„Tarpe Virbalio ir tarpe Vištyčio,
Tarp Bartninkų ir Prūsų gronyčios,
Ten aukštas kalnas, Jevonis vadintas.
Žaliomis pušelėmis viršus apsodintas.
…Tuojau po kalnu upelis Jevonis,
Nuo to ta vieta vardu Pajevonys“

– T.Senkauskas-Senkus

Pajevonio seniūnijos darbuotojai

Seniūnė

Gintauta Žaliniakienė

Seniūnės pavaduotoja

Vilma Endriukaitienė

Socialinio darbo organizatorė

Yurate Gaubshayte

Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas

Rimantas Liepuonius

Seniūnijos ataskaitos

Apie Pajevonio seniūniją

Pajevonio seniūnija yra pietvakarinėje Vilkaviškio rajono dalyje. Seniūnijos plotas 12 095,86 ha, iš jų žemės ūkio naudmenos – 69 proc., miškai – 18 proc., likusi dalis – vandenys, užstatytos teritorijos, keliai, kitos žemės. Seniūnijos teritorijoje yra 21 kaimas: Ančlaukio k., Balandėlių k., Būdviečių k., Dabravolės k., Ėglupių k., Gudelių k., Karalkrėslio k., Karklupėnų k., Kylininkų k., Klėtininkų k., Liubiškių k., Navadolės k., Pajevonio k., Sodėnų k., Stolaukio k., Šakių k., Torieliškių k., Trilaukio k., Užbalių k., Užupių k., Vaišvilų k. 2021 m. sausio 1 d. duomenimis iš viso seniūnijoje buvo skaičiuojami 1282 gyventojai. Didžiąją dalį sudaro darbingo amžiaus 25-65 metų gyventojai – 55 proc., vaikai ir jaunimas iki 25 metų – 28 proc. ir vyresni, kaip 65 metų – 17 proc.  Seniūnijos centras – Pajevonys –  daugiausiai gyventojų turintis kaimas (426 gyv.). Jame yra pagrindinė mokykla, ikimokyklinė grupė, biblioteka, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Kybartų KC Pajevonio kultūros namuose susibūrę saviveiklininkų kolektyvai yra aktyvūs įvairių švenčių, konkursų dalyviai. Seniūnijos gyventojams paslaugas teikia du medicinos punktai (Užbalių k. ir Pajevonio k.), Vilijos Lekešienės šeimos klinika (Pajevonio k.), mobilusis paštas, skalbykla „Baltas burbulas“ (Užbalių k.), seniūnijoje veikia keletas individualių prekybos įmonių. Veiklą vykdo trys bendruomenės: Pajevonio kaimo „Jevonio versmė“ Būdviečių bendruomenė „Zanyla“ ir Karalkrėslio bendruomenė, kuri tapo pirmąja kaimo bendruomene Vilkaviškio rajone, gaminančia  tautinio paveldo sertifikatu pažymėtus gaminius. Tautinio paveldo sertifikatas suteiktas  „Karalkrėslio kepyklėlėje“ kepamai „Dvaro“ duonai, „Ponaičio“ riestainiams, „Agutės“ pyragui ir sriubai „Duonkleckiai“. Seniūnijoje yra keletas kaimo turizmo sodybų: Pajevonio kaime – ,,Pas karalių‘‘ ir Karalkrėslio kaime – ,,Karaliaus krėslas‘‘.

Tas miestelis – Pajevonys, pasipuošęs senaisiais piliakalniais, gražuolėmis kalvomis ir žaliuojančiais pušynais, įsikūręs pietvakarinėje Vilkaviškio rajono dalyje, 11 km į pietus nuo Virbalio, prie kelio į Vištytį.

Pajevonio seniūnijai budinga reljefo įvairovė lemia gražų ir patrauklų gamtovaizdį. Kylininių kraštovaizdžio, Dabravolės hidrografinis draustiniai, Vištyčio regioninis parkas, senovės piliakalniai traukia gamtos mylėtojus ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir iš užsienio.

Šiandien Pajevonys – gražus ir ramus gamtos kampelis, kuriantis turistinio krašto įvaizdį.

SENIŪNAIČIAI: Ančlaukio seniūnaitija – Dalia Zubavičienė, Būdviečių seniūnaitija – Gintautas Bendžiūnas, Karalkrėslio seniūnaitija – Asta Kavaliauskienė, Karklupėnų seniūnaitija – Rima Čiuprinskienė, Pajevonio seniūnaitija – Albinas Zinfeldas, Sodėnų seniūnaitija – Laimutė Klimavičienė, Šakių seniūnaitija – Vidas Alkevičius, Trilaukio seniūnaitija – Virginija Stočkuvienė, Vaišvilų seniūnatija – Zita Neverauskienė

Sueigų protokolai

SENIŪNAIČIAI:
Ančlaukio seniūnaitija – Dalia Zubavičienė
Būdviečių seniūnaitija – Gintautas Bendžiūnas
Karalkrėslio seniūnaitija – Asta Kavaliauskienė
Karklupėnų seniūnaitija – Rima Čiuprinskienė
Pajevonio seniūnaitija – Albinas Zinfeldas
Sodėnų seniūnaitija – Laimutė Klimavičienė
Šakių seniūnaitija – Vidas Alkevičius
Trilaukio seniūnaitija – Virginija Stočkuvienė
Vaišvilų seniūnatija – Zita Neverauskienė

LANKYTINOS VIETOS:
Dr. J.Totoraitis savo Sūduvos istorijoje rašo, kad Pajevonys – vienas iš XVI a. antroje pusėje Paprūsėje įkurtų kaimų. Karalienė Ona Jogailaitė, karaliaus Stepono Batoro žmona, liepė čia pastatyti bažnyčią, kuriai išlaikyti skyrė 9 valakus žemės. 1600 m. karalius Žygimantas III bažnyčios reikalams paskyrė dar 12 valakų žemės su sąlyga, kad būtų laikomas lietuviškai mokantis kunigas, mokytojas ir kad būtų išlaikomi bažnyčios tarnai. 1951-1650 m. prie bažnyčios veikė katalikų mokykla. 1842 m. buvo pradėta statyti mūrinė bažnyčia (baigta XIX a. antroje pusėje), tačiau 1915 m. vokiečių buvo susprogdinta – liko tik apgriuvusios sienos, dalis bokštų ir tarp jų stovinti Švč. Mergelės Marijos statula. 1928 m. kun. M.Sakavičiaus rūpesčiu bažnyčia buvo atstatyta. Bokštuose skambėdavo du varpai – Šv. Jono ir Šv.Juozapo vardais pavadinti. Deja, ir šios bažnyčios bokštai buvo susprogdinti besitraukiančios vokiečių kariuomenės 1944 m. 08 31- 09-01 naktį. Pajevonietis, visų žinomas ir gerbiamas Justinas Naujokaitis, neseniai išleidęs savo poezijos rinkinį „Pasitikt Lietuvos ateities”, 1944 m. patarnavęs prie Šv. Mišių, dar būdamas vaiku, prisimena: „Vėlų vakarą jau buvome sugulę. Staiga pasigirdo sprogimas toks galingas, kad dar tokio nebuvome girdėję. Ankstų rytą nuskubėjome ant kalniuko pažiūrėti. Ten jau buvo susirinkę daug žmonių. Buvo ir Pajevonio parapijos kunigas Pijus Brazauskas, kuris žiūrėjo su žiūronais į bažnyčios pusę ir visiems aiškino, kad jau nebeturime bokštų. Kunigas visus ramino, kad karas pasibaigs ir tada bus galima atstatyti bokštus”. Liudininkai teigia, kad gražiai skambėjusius varpus vokiečiai išsivežė.

Pajevonio (kunigiškių) piliakalnis su senovės gyvenviete
Pajevonys nuo seno garsėja savo gražiomis apylinkėmis. Viena iš tokių lankytinų vietų – Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnis su senovės gyvenviete, įrašytas į respublikinės reikšmės Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pakeliui Kunigiškių piliakalnį, tarsi praeities paslapčių sargyboje, stovi žilojo Krivio skulptūra (aut. J. Zubavičius). Pajevonio piliakalnis stūkso didžiuliame tarp Skardupio ir Ėglupio upelių esančiame kranto kyšulyje. Plotas 470 m ilgio š. v. -p. r. kryptimi ir 320 m pločio. J.Basanavičius nurodo, kad XIX a. prie piliakalnio buvo rasta keletas monetų, kaldintų imperatoriaus Kaligulos ir Tiberijaus valdymo laikais (J.Basanavičius.-P.89). P. Tarasenka mini vėliau čia rastą sidabrinę imperatoriaus Klaudijaus 51 m. monetą (P. Tarasenka. -P.163). 1963-1964 m. Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto archeologų grupė, vadovaujama P. Kulikausko, atliko pirmuosius archeologinius piliakalnio kasinėjimus. Buvo tirta piliakalnio aikštelė ir nedidelė dalis gyvenvietės (ji dar kartą tirta 1994 m.). Kasinėjimų metu buvo rasta papuošalų – žalvarinių segių, įvijinių žiedų, smeigtukas, įvija su pakabučiais ir kt. Visi radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Pagal rastas Romos monetas, keramiką ir kitus dirbinius nustatyta, kad Pajevonio piliakalnis su gyvenviete buvo įrengti ir naudoti jau pirmaisiais mūsų eros amžiais, užėmė labai didelį plotą, buvo gerai įtvirtinti ir vaidino svarbų vaidmenį to meto prekyboje.

Padavimas byloja, kad kartą tarp karaliaus ir karalienės kilo karas. Karalius buvo įsitvirtinęs ant piliakalnio, o karalienė – ant kalvos, kur dabar stovi Pajevonio bažnyčia. Karalienė, nenorėdama pralieti daug kraujo, sutiko ginčą išspręsti dvikova. Dvikovos metu, karalienės su svaidykle sviestas akmuo užmušęs karalių, kuris buvęs palaidotas piliakalnyje. Karalienė, atsidėkodama dievui už pergalę, pastatė Pajevonio bažnyčią.
Šią legendą skulptorius Vidas Cikana įamžino skulptūroje „Pajevonio legenda”, kuri buvo pastatyta Pajevonio miestelio centre ir iškilmingai atidengta 2001m. liepos 29 d. minint Pajevonio 450-ies metų jubiliejų.

Ragaišių (Aspertavo piliakalnis)
Maždaug 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnio arba dar kitaip rašytiniuose šaltiniuose minimo Pilies kalno, stūkso Juodkalniu vadinamas Ragaišių piliakalnis. Archyvinėje medžiagoje minima, jog ant Juodkalnio buvo akmuo su ženklais, o pagal padavimą, čia nuskendę bažnyčios varpai, kurie skamba iki šiol. Juodkalnis dar buvo vadinamas apsauginiu – Sargybų piliakalniu, kuriame pavojaus laužams suliepsnojus, visi gyventojai rinkdavosi į Pilies kalną. Sekant padavimu, senovėje Sargybų piliakalnis buvęs požeminiais tuneliais sujungtas su Žinyčios kalnu (kur dabar stovi Pajevonio bažnyčia), o šis tokiu pat tuneliu sujungtas su Pilies kalnu.

Vytauto-Didžiojo paminklas Pajevonyje pastatytas 1935 m. 500-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms. Jo autorius Antanas Aleksandravičius (1885-1970), tuo metu tik pradėjęs savo savarankišką kūrybinį darbą, jau buvo subrendęs portretistas. Paminklas lietas iš betono, jo aukštis – virš 4 metrų. Beveik pusę aukščio užima postamentas, kitą dalį – kunigaikščio skulptūra. Pagal prisiminimus, statula buvo lieta Kaune, traukiniu atvežta į Kybartus, iš ten arkliais į Pajevonį. Darbais rūpinosi valsčiaus savivaldybė, vietos šauliai. 2020 metų rugsėjo mėn. buvo vykdomi  Vytauto Didžiojo paminklo atnaujinimo darbai. Paminklas buvo nušveistas ir perdažytas, sutvarkyti įtrūkimai. Atnaujinimo darbus atliko Birutė Jakštienė-Šniaukštienė.

Važiuojant nuo Pajevonio Vištyčio link maždaug 7-ame kilometre, kairėje pusėje, stūkso masyvi kalva, kurios dalis apaugusi medžiais ir krūmais. Tai. Dabravolės piliakalnis. Jo teritorija 210 m ilgio š.-p. kryptimi ir iki 140 m pločio. Šalimais auga neįprasta daugiakamienė liepa.   

Pajevonio apylinkės gražios ne tik senaisiais piliakalniais. Seniūnijos teritorijoje yra Kylininkų kraštovaizdžio landšaftinis ir Širvintos hidrografinis draustiniai, Drausgirio gamtinis rezervatas. Galbūt, pats gamtos grožis įtakoja pajevoniečių kūrybingumą. Vargu, ar kuriame nors rajono krašte rasime tiek daug kuriančių, rašančių, poeziją ir dainą mylinčių žmonių. Jau kelintas dešimtmetis pajevoniečiai traukia himną, skelbiantį, kad;

„Pajevonys – Žemės vidurys…
Jeigu kada tektų pro šalį važiuot,
Prašome užsukt – nepasididžiuot…”


Nuotraukos J.Lukoševičiaus
Pajevonio kampelis

Scroll to Top Skip to content