ISTORIJOS APŽVALGA: Kybartų kaimą XVI a. pirmoje pusėje Sūduvos girių kolonizavimo laikotarpiu, įkūrė karalienė Bona. Kaimas minimas 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje. 1598 m. dalis kaimo buvo užrašyta Virbalio bažnyčiai. Po 1795 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo Kybartai atiteko Prūsijai, 1815 m. – Rusijai. Kybartai pradėjo plėstis 1861 m., kai buvo baigtas tiesti Kauno – Virbalio geležinkelis, jungiantis Rusijos miestus su Prūsija. Prie Kybartų pastatyta viena gražiausių ir didžiausių geležinkelio stočių (iki 1965 m. vadinosi Virbalio geležinkelio stotis), įkurta pasienio muitinė. Kybartai sparčiai augo ir, nustelbę Virbalį, tapo svarbiu prekybos punktu. Spaudos draudimo metais per Kybartus ėjo knygnešių keliai. 1870 m. pastatyta sinagoga. XVIII a. pabaigoje Kybartuose veikė kaulamilčių gamykla, fotografijos atelje. 1883 m. mieste gyveno 2 158, 1897 m. – 2 707 gyventojai. Veikė ligoninė, vaistinė, valsčiaus teismas, biblioteka, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. XX a. pradžioje pradėjo veikti triklasė mokykla, kuri vėliau išaugo į gimnaziją.

1914 m. mieste gyveno 10 000 gyventojų. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė ir vėl išaugo (iki 1950 m. buvo valsčiaus centras). 1919 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Ėmė steigtis mažos įmonėlės. 1919 m. „Žiburio“ draugija įkūrė vidurinę mokyklą (vėliau išaugusią į gimnaziją). Veikė lietuvių, vokiečių, žydų mokyklos, liaudies universitetai. 1923 m. mieste gyveno 6000 gyventojų. 1927 – 1928 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta Eucharistinio išganytojo bažnyčia. Kybartai buvo paskutinė Lietuvos Prezidento A.Smetonos apsilankymo Lietuvoje vieta, prieš paliekant SSRS okupuotą šalį 1940 m. birželio 15 d.

Per Antrąjį pasaulinį karą Kybartai vėl labai nukentėjo (liko vos 100 gyventojų). Tačiau miestas atsigavo. 1945 m. įsteigta Kybartų vidurinė mokykla, kuriai 1964 m. buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. 1950 – 1959 metais Kybartai buvo rajono centras.