Administracija | Seniūnijos

Gražiškių seniūnija

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Gražiškių seniūnija

GražIškių seniūnijaGražiškių seniūnija – tai viena iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų, savita, gilias Šyvio šokdinimo tradicijas ( ši tradicija atėjusi iš prūsų laikų) turinti seniūnija. Gražiškių seniūnija yra Vilkaviškio lygumų pakraštyje, apsupta akiai mielomis apylinkėmis, įsikūrusi kelių sankryžoje prie Vilkaviškio- Kalvarijos- Vištyčio vieškelių. Seniūnija ribojasi su Pajevonio, Bartninkų, Vištyčio seniūnijomis, Kalvarijos savivaldybe, Lenkijos respublika. Jos plotas 12000 ha. Seniūniją sudaro 30 kaimų. Svarbiausios veikiančios įstaigos, organizacijos: ambulatorija, karinių oro pajėgų radiolokacinė stotis, Gražiškių gimnazija, šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia, biblioteka (nuo 2004 metų veikia nemokamas internetinis ryšys), Graužinių, Duonelaičių žvyro karjerai, pieno supirkimo punktas, aktyvia veikla pasižyminti Gražiškių seniūnijos kaimo bendruomenė. Veikia maisto prekių parduotuvė, dvi individualios veterinarijos įmonės.


Pagrindinė Gražiškių seniūnijos ūkio šaka – žemdirbystė.

Gražiškių seniūnijos darbuotojai

Seniūnė

Ramutė Didvalienė

Seniūnės pavaduotoja

Rita Vasiliauskienė

Socialinio darbo organizatorė

Rita Snapkauskienė

Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė

Jūratė Slivinskienė

Seniūnijos ataskaitos

Apie Gražiškių seniūniją

HERBAS: 2001 m. lapkričio mėn. 22 d. heraldikos komisija aprobavo Gražiškių herbą. 2001 m. gruodžio mėn. 10 d. jį savo dekretu patvirtino prezidentas. Mėlyname skyde vaizduojamas sidabrinis arkliu persirengęs žmogus. Jo veidas, rankos, drabužio papuošimo detalės-auksinės.

SENIŪNAIČIAI:
Dotamų seniūnaitija – Irena Mačiulienė
Duonelaičių seniūnaitija – Sonata Savaikaitienė
Gražiškių seniūnaitija – Birutė Ramanauskienė
Kregždžių seniūnaitija – Daina Laucienė
Vygrelių seniūnaitija – Jūratė Žebrauskienė

Gražiškiuose yra visos galimybės vystyti kaimo turizmą. Seniūnijoje 5 ežerai: Talaikės, Vygrio, Beržinio, Armudiškių, Dotamų (79 ha bendro seniūnijos ploto), dviračių trasos. Gražiškių apylinkėmis galima gėrėtis nuo Majako, Grybkalnio, Svirkalnio, Vyskupkalnio kalvų. Graužinių kaime žaliuoja 100-metė maumedžių giraitė.

Kiekvieną vasarą, po šv. Vincento atlaidų (liepos 19 d.),organizuojama Gražiškių seniūnijos vasaros šventė, kurios metu buvę ir esantys mokyklos mokiniai iš įvairiausių Lietuvos kampelių rengia laidų susitikimus. 2009 m. minint Lietuvos vardo tūkstantmetį skverelį prie gimnazijos papuošė angelo šauklio skulptūra. Skulptūrą savo gimtajam kraštui dovanojo buvusieji gražiškiečiai (darbus organizavo J. Lukoševičius). 2013m Gražiškių kapinėse atidengtas paminklas rezistencinių kovų dalyviui A. Ambrulevičiui (pastatė J. Astašauskas). 2015 m. miestelio centre atidengtos atminimo lentos 1919-1920 m nepriklausomybės kovų savanoriams, kilusiems iš Gražiškių valsčiaus.

SENIŪNAIČIAI: Dotamų seniūnaitija – Irena Mačiulienė, Duonelaičių seniūnaitija – Sonata Savaikaitienė, Gražiškių seniūnaitija – Birutė Ramanauskienė, Kregždžių seniūnaitija – Daina Laucienė, Vygrelių seniūnaitija – Jūratė Žebrauskienė

Sueigų protokolai

ISTORIJOS APŽVALGA: Seniūnijos centras – Gražiškiai, kurių sutrumpintas pavadinimas Gražiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimas 1594 m. Vėliau prisegus lenkišką galūnę „-iški“ Gražiai virto Gražiškiais. Pirmuoju Gražių savininku 1598 m. tapo LDK medžioklininko Lazdijų seniūno Jono Naruševičiaus ištikimas tarnas Vaitiekus Gintautas.

Archeologiniai radiniai rodo, kad Gražiškių seniūnijos apylinkėse žmonės gyvenę keli tūkstančiai metų iki Kristaus gimimo. Karų su kryžiuočiais metu į šias apylinkes galėjo pasitraukti dalis Prūsijos gyventojų buvusių nadruvių genčių palikuonys. Šis paprūsės tautų mišinys ir davė pradžią Gražiškių genofondui. Vėliau jį papildė lenkų-vokiečių kolonistai.

1600 m pastatyta pirmoji medinė Gražių bažnyčia. 1744-1745 m. pradėta statyti antroji Gražiškių bažnyčia.1881m. pastatyta trečioji bažnyčia tituluota šv. Mykolo Arkangelo vardu. Gražiškių bažnyčia vertingas architektūros ir dailės paminklas. Čia yra atminimo lenta Vygrių vyskupui Mykolui Pranciškui Karpavičiui.

2001 m. lapkričio mėn. 22 d. heraldikos komisija aprobavo Gražiškių herbą. 2001 m. gruodžio mėn. 10d. jį savo dekretu patvirtino prezidentas. Mėlyname skyde vaizduojamas sidabrinis arkliu persirengęs žmogus. Jo veidas, rankos, drabužio papuošimo detalės-auksinės. 2002m miestelyje pastatytas riedulys su jame iškaltu herbu.

Švietimo istorija siekia XVI a., kai Gražiškiuose buvo įkurta pradinė mokykla. Šiuo metu veikia Gražiškių gimnazija.

Gražiškių žemėje išaugo arba gyvenę nemažai įžymių žmonių: čia gyveno ar gimė daug įžymių kunigų: V. Strimaitis, K. Augustaitis, V. Aleksandravičius, J. Bučinskas, A. Uoginta, V. Degutis, A. Jaudegis, A. Simanavičius, J. Juozaitis. Gražiškiuose gimė ir užaugo, pradėjo kurti poetas J. Gražulis, prof. A. Vasiliauskas-Vasys, selekcininkas A. Lukoševičius, dailininkas K. Paliokas.

ŠYVIO ŠOKDINIMO TRADICIJA: Gražiškių kraštą nuo 1987 m. įvairiuose renginiuose, dainų šventėse garsina folkloro ansamblis „Gražupis“, nuo neatmenamų laikų gyva „Šyvio šokdinimo“ tradicija. Apie Kalėdas diena tampa trumpiausiu paros metu. Šaltis ir tamsa gąsdino žmones. Buvo manoma, kad tuo metu siaučia piktosios dvasios. Laikotarpis tarp Kūčių ir Trijų Karalių buvo laikomas pačiu pavojingiausiu metu žmonėms, gyvuliams, laukams. Gražiškiečiai tarpušvenčiu suruošia vaidinimą Šyvio šokdinimo šventę, kurioje tarp kitų persirengėlių (meškos, velnio, daktaro, gandro, čigonų ir t. t.) – svarbiausias yra žmogus, persirengęs žirgu. Ši šventė skirta gamtos jėgų prisikėlimui, vilčiai po žiemos sunkumų sulaukti pavasario, proga juokams, žaidimams, pokštams. Ši šventė, kai persirengiama Šyviu, švenčiama ir kai kuriose kitose (pvz. Vokietija) Europos šalyse.

Scroll to Top