Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje veikia esperanto kalbos įkūrėjui Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda.
Liudvikas L. ZAMENHOFAS, vienas žymiausių pasaulio litvakų gimė 1989 m. Balstogėje gruodžio 15 d. , tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Balstogė anuomet buvo skirtingų tautybių gyventojų – žydų, vokiečių, lenkų, rusų – „tautų katilas“.
L. Zamenhofas labai anksti pradėjo mokytis kalbų. Jam dar mokykloje nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas dėl kalbos skirtumų. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.
Esperanto kūrėjas buvo akių gydytojas. Gydytojo praktiką 1885 m. jis pradėjo Veisėjų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti vadovėlį L. Zamenhofui pavyko tik 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą.
L. Zamenhofas pasirašinėjo pseudonimu „Doktoro Esperanto“ – „Daktaras, turintis viltį“. Ilgainiui šie žodžiai tapo kalbos, sulaukusios pasaulinio pripažinimo, pavadinimu. Jos kūrėjas atsisakė bet kokių autorystės teisių – jis troško, kad kalba išliktų, tobulėtų ir priklausytų visiems.
Paroda jau pabuvojo UNESCO-galerijoje Vilniuje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Kauno Rotušėje, Vytauto Didžiojo universitete, Panevėžio miesto savivaldybėje ir daugelyje kitų vietų.
Paroda bibliotekoje veiks iki birželio 1 d.
