Diskusijoje „Vilkaviškis po 20 metų“, kur dalyvaujant vietos valdžios, verslo ir visuomenės atstovams, buvo aptariamos galimos Vilkaviškio krašto perspektyvos, iššūkiai ir ateitis.

Diskusiją pradėjusi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė supažindino su Marijampolės regiono plėtros plane išgrynintais tikslais ir  prioritetais, kuriais bus vadovaujamasi formuojant naujo finansinio laikotarpio priemones.

Daiva Riklienė priminė 2017 m. su verslu išgrynintą mūsų regionui aktualių specializacijos krypčių tolimesnį vystymą, kurių yra išskirta keturios:

• Motyvacija, kurianti naujas darbo vietas ir išlaikanti esamas. Šiuo atveju yra ypač svarbi partnerystė tarp vietos savivaldos ir verslo, kuri atlieptų abiejų pusių norus ir poreikius.
• Modernizavimas, didinantis darbo našumą ir vedantis į darbo įrangos atnaujinimą, kas galėtų kurti pačios darbo vietos patrauklumą.
• Mokslas, rengiantis kvalifikuotą darbo jėgą. Žvelgiant į ateitį yra svarbu, kad krašto jaunimas, baigęs humanitarinius ir tiksliuosius mokslus, rastų patrauklią darbo vietą mūsų regione.
• Mobilumas, skatinantis kurti trumpąsias maisto grandines ir kuriantis partnerystę tarp gamintojo ir pardavėjo, tarp smulkiojo amatininko ir stambaus verslininko.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja taip pat priminė apie Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos rengiamą Vilkaviškio miesto investicijų pritraukimo galimybių studiją, kuri skirta investicijų pritraukimui. Nemažai diskusijų sulaukė išsakyta mintis, jog pramonė su 1000 darbo vietų gali ir nesusikurti, tačiau kraštas gali tapti patraukliu gyventi, ilsėtis ir būti dažnai turistų aplankomu rajonu, kuriame saugu, nėra eilių darželiuose ir užtikrinamas kokybiškas ugdymas. Daug dėmesio buvo skirta žaliajai ekonomikai, žaliosioms idėjoms, atsinaujinantiems energijos šaltiniams, žvelgiant į ateitį matomas potencialas būti draugiškesniems dviračių ir kitų neteršiančių aplinką priemonių eismui.

Administracijos direktorius Vitas Gavėnas, atsižvelgiant į tai, kad kraštas yra agrarinis, ateityje mato vis didesnę žemės ūkio plėtrą, kuri kurtų pridėtinę vertę ir naujas darbo vietas. „Kalbant apie galimas investicijas mūsų krašte, reikėtų pirma įsivertinti, kokia tai investicija: tam tikra įsikurianti gamykla gali turi neigiamų pasekmių aplinkos kokybėje, gali didinti triukšmą, kraštovaizdžio taršą. Mieste kuriama infrastruktūra taip pat atveria ir nišą, kurioje savo idėjas galėtų įgyvendinti smulkusis ir vidutinis verslas“, – kalbėjo Vitas Gavėnas.

Diskusijoje buvo kalbama ir apie demografinę krašto problemą, būtinybę modernėti ir pačiai krašto visuomenei. Vietos savivaldos, visuomenės ir verslo atstovai sutarė, kad reikia didinti krašto patrauklumą, plėsti turizmo sektorių, kuris trauktų turistus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, kalbėta apie poreikį daugiau įveiklinti prie Paežerių ežero esančią infrastruktūrą. Buvo aptartas ir dviračių tako apie Paežerių ežerą poreikis, kalbėta apie nakvynės vietų, maitinimo trūkumą. Buvo atkreiptas dėmesys į rengiamą Vilkaviškio miesto bendrąjį planą, kuriame verslas norėtų matyti daugiau galimybių naujų gyvenamųjų namų statybai. Buvo prisimintas baseino statybų klausimas, Vištyčio regioniniame parke esančių kurortinių zonų išplėtimas.

Idealaus krašto kūrimo ir plėtros recepto nėra, todėl būtina atkakliai dirbti vardan Vilkaviškio krašto gerovės, o nuoseklus bendradarbiavimas tarp vietos savivaldos ir visos krašto bendruomenės gali lemti efektyvius ir norimus rezultatus ateityje.