ĮŽYMŪS ŽMONĖS: Didžiuosiuose Šelviuose – rašytojas Antanas Vaičiulaitis (1906-1992), Bobiuose – rašytojas Bronius Zumeris (1920-1997), Pūstelninkų kaime – rašytojas Pranas Mašiotas (1863-1940), Andriškiuose – germanistas, profesorius Vladas Dubas, miškininkas Vincas Žemaitis (1896-1983), Žyniuose – veterinarijos gydytojas Leonas Kriaučeliūnas (1919-1997), kalbininkas Juozas Senkus (1907-1970), Teiberiuose – kunigas, kompozitorius Kazimieras Senkus (1917), Juškuose – sociologas, 1941 m. Laikinosios vyriausybės darbo ministras Pranas Dielininkaitis (1902-1942), Matarnuose – generolas leitenantas Juozas Stanaitis (1865-1925) ir inžinierius Pranas Stanaitis (1869-1936), dainininkė Birutė Almonaitytė. Mierčiuose – daininkas, bankininkas Stasys Baras (1920).

Tarpukario Lietuvoje beveik visa teritorija priklausė Žaliosios valsčiui. Jame gyveno turtingi ūkininkai, buvo per 15 dvarų ir polivarkų. Valsčiaus centras – Žaliosios bažnytkaimis. Bažnytkaimis per II pasaulinį karą buvo sugriautas. Atstatytas, bet vėliau valsčiaus centru netapo. Iš buvusio sudarytos Juodupėnų ir Augalų apylinkės. Pastaroji 1976 m. pavadinta Klausučių vardu, o prie jos vėliau prijungta ir Juodupėnų apylinkė. Centras – Klausučių gyvenvietė.

Klausučių kaimas yra 6 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio geležinkelio stoties abipus Šeimenos upės. Kaimas susikūrė Pocviečio dvaro vietoje per buržuazinę žemės reformą. 1885 m. čia gyveno 47 žmonės. 1919-1949 m. veikė pradinė mokykla. 1923 m. dvare gyveno 125, 1959 m. – 158 gyventojai. Sovietiniais laikais Klausučiai buvo Rumokų bandymų stoties eksperimentinio ūkio centras. Šiuo metu Klausučių kaime yra Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos Klausučių pradinio ugdymo skyrius, medicinos punktas, biblioteka, bendruomenės namai, parduotuvė. Naujai atidarytame Atgimimo parke yra įruoštos poilsio zonos, sporto aikštynai, pasivaikščiojimo takai.

Saugomos teritorijos ir lankytinos vietos: Putinų dvaras, Kataučiznos parkas, Prano Mašioto tėviškė Pūstelninkų kaime, pokario partizanų žuvimo vieta Rumokų kaime, Rementiškių piliakalnis, Prano Stanaičio tiltas per Šešupę ties Slabadais, pastatytas 1931 m. žinomo visuomenės veikėjo inžinieriaus Prano Stanaičio rūpesčiu, Didvyžių bažnyčia, Slabadų bažnyčia, Žaliosios bažnyčia, Buvusio Rementiškių dvaro pastate įsteigtas Sūdavos krašto muziejus. Trejos viešosios kapinės, Pirmo pasaulinio karo vokiečių kapinės, Sovietų Sąjungos karių žuvusių Antro pasaulinio karo metu kapinės Žaliojoje, žydų tautybės žmonių žudynių vieta Žynių kaime, generolo Bronislovo Skomskio palaidojimo vieta Žaliosios viešosiose kapinėse, steigiamojo seimo nario Vinco Grajausko palaidojimo vieta Žaliosios viešosiose kapinėse, Klausučių Atgimimo parkas. Klausučių k., brolių generolo Juozo ir inžinieriaus Prano Stanaičių tėviškės paminklinis akmuo Matarnų k. ir palaidojimo vieta Slabadų viešosiose kapinėse, Miškininko – etnologo Vinco Žemaičio tėviškė Andriškių k..

Seniūnijoje yra įkurtos 9 kaimų bendruomenės. Pagrindiniai jų veiklos tikslai ir uždaviniai yra socialinių, kultūrinių klausimų sprendimas. Giedrių kaimo bendruomenės tikslas – krikščioniškos šeimos ugdymas ir palaikymas. 2005 metais įkurta „Sūdaviečių etnokultūros asociacija“, kurios veiklos sritis ir tikslai yra istorinių vietovių bei pastatų išsaugojimas, eksponatų kaupimas, nykstančių etnokultūros objektų išaiškinimas, iškilių krašto žmonių įamžinimas, kita muziejinė veikla. Bendruomenės aktyviai teikia paraiškas projektams, įsisavina gaunamas lėšas.