Keturvalakių seniūnija ribojasi su Bartninkų, Šeimenos, Gižų seniūnijomis, Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėmis. Seniūnijos plotas – 84,45 kv. km.

Seniūnijos centras – Keturvalakių miestelis, kuriame gyvena 358 gyventojai. Seniūnijoje yra 24 kaimai. Didesni iš jų: Karkliniai (409 gyventojai),  Bačkiškiai (277 gyventojai), Degučiai (158 gyventojai), Bardauskai (134 gyventojai), Patilčiai (123 gyventojai). 2020-11-01 seniūnijoje gyvenamąja vietą deklaravę 1529 gyventojai, iš jų 766 – moterys, 763 – vyrai. Seniūnijoje yra: Keturvalakių mokykla-daugiafunkcis centras, bažnyčia, 2 medicinos punktai, 2 bibliotekos, įsikūrusios 5 bendruomenės.

Pagrindinė verslo rūšis – žemės ūkio produkcijos gamyba. Vyrauja augalininkystė. Daugiausia auginamos grūdinės kultūros. 2020 metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus deklaravo 234 ūkio subjektai, kurie ūkinę veiklą vykdo  8 164  ha žemės plote.

HERBAS: Herbe nuspręsta vaizduoti javų varpas ir vieversį, o, atsižvelgiant į vietovės atsiradimo aplinkybes ir pavadinimą, nuspręsta skydą ketvirčiuoti, t. y. padalinti į keturis laukus. Javai – pagrindinė nuo seno lietuvių auginama grūdinė kultūra, iš kurios kepama duona. Pastaroji garbinta, laikyta šventa, nes tam, kad turėtų ją ant savo stalo – visa šeima turėdavo daug darbo įdėti. Vieversys – pavasario, o kartu ir pavasarinių darbų, susijusių su žemdirbyste, šauklys.  Jis – vienas pirmųjų paukščių, parskrendančių pavasarį. Vieversys vadinamas artojo paukšteliu. Anksčiau būdavo sakoma, kad „tol javus gal sėti, kol vieversys kyla į aukštą giedodams; nebekyl – nebesėti“. Keturvalakių herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2012 m. lapkričio 22 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6K–16 (451)).