Meniu
Savivaldybėje lankėsi Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai

Šiandien (vasario 20 d.) Vilkaviškio rajono savivaldybėje lankėsi Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Erlandas Armanavičius ir vyresnysis inspektorius Erikas Žarskis, kurie pristatė 2017 metų Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos ataskaitą ir supažindino su naująja tvarka, kai nuo gegužės mėnesio visuose Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – turės būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai, nes to reikalaus įsigaliosiantys teisės aktai.

Kaip informavo E. Armanavičius, palyginus su 2016 metais pernai komandos į gaisrus ir gelbėjimo darbus buvo iškviestos šiek tiek mažiau – 425 kartus. Tačiau gaisrų pernai užfiksuota daugiau – 134 (2016 m. jų buvo 127). Kaip sakė vyresnysis inspektorius E.  Žarskis, iš tiesų pačių gaisrų nepadaugėjo ir netgi kilo šiek tiek mažiau, tačiau nuo pernai į gaisrų statistiką įtraukiami ir atvejai, kai dūmtraukiuose užsidega suodžiai.

Deja, bet gaisruose neišvengta aukų. Per 2017 metus gaisruose žuvo du mūsų rajono žmonės. Šių metų statistika neramina dar labiau – per pirmus du šių metų mėnesius gaisruose žuvo jau du asmenys – tiek, kiek pernai per visus metus.

Iš seniūnijų daugiausiai gaisrų kilo Kybartuose (27), mažai atsiliko Vilkaviškio (26) ir Pilviškių (22) seniūnijos. Mažiausiai gaisrų teko gesinti Gražiškių (2 kartus), Pajevonio (3) ir Gižų (4) seniūnijose.

Dažniausios priežastys dėl kurių kyla gaisrai: įneštas pašalinis ugnies šaltinis (45 gaisrai) arba neatsargus žmogaus elgesys, pvz. rūkant (23 gaisrai), krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimai (15 gaisrų).

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir įvairių gelbėjimo darbų. Daugiausiai, net 82 kartus, teko važiuoti ir budėti sprogmenų radimo vietose. Pagalba buityje suteikta 48 kartus, specialiosioms tarnyboms pagelbėta 29 kartus, avarijose dirbta 19 kartų ir kt.

Ugniagesiai informavo, kad gavus iškvietimą ugniagesiai įvykio vietoje turi atsidurti per 8 minutes miesto vietovėje, o kaimiškose vietovėse per 18 minučių. Galima pasidžiaugti, kad mūsų rajono ugniagesiai dirba operatyviai ir vidutiniškai į įvykio vietą atvyksta per 6 minutes miesto vietovėje ir per 10 minučių kaimiškose vietovėse.

Ugniagesiai vykdo ir prevencinę veiklą. Per akciją „Kai žinau – namie saugiau“ aplankyti 165 seniūnijų stebimų šeimų būstai, dar į 119 butų ir namų pareigūnai užsuko surengę akciją „Gyvenkime saugiai“. Akcijos metu dalinti dūmų detektoriai, apžiūrima ar gyventojai tinkamai eksploatuoja turimus krosnis, židinius ar dūmtraukius.

Pasak vyresniojo inspektoriaus E. Žarskio, ugniagesiai lankydamiesi tiek mokyklose, tiek įstaigose ar pas gyventojus laikosi 4 P principo: pastebėti, paaiškinti, patarti, priminti.

Nuo šių metų gegužės mėnesio įsigalios dar viena naujovė – visuose Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – turės būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai. Ugniagesiai tikisi, kad garso signalu detektoriai įspės gyventojus apie gresiantį pavojų, o laiku iškviesta pagalba padės išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą. Detektoriai turės būti įrengti gyvenamose patalpose, kur nėra įrengta priešgaisrinė signalizacija.

Atvykę ugniagesiai savivaldybės darbuotojams atsakė į rūpimus klausimus, susijusius su dūmų detektoriais, taip pat paaiškino, kuriose patalpose geriausia juos įrengti.

„Puiku, jei dūmų detektoriai bus įrengti visuose miegamuose kambariuose ir koridoriuose prie jų. Dūmų detektoriaus nevertėtų statyti virtuvėje“, – sakė E. Žarskis.  

Jau nuo vasario mėnesio ugniagesiai vykdo akciją „Gyvenkime saugiai“ ir lankydamiesi gyventojų namuose informuoja apie naujuosius priešgaisrinius reikalavimus. Po gegužės 1-osios tokie vizitai padažnės, tačiau kaip sako pareigūnai, radę priešgaisrinių trūkumų žmonių tikrai nepuls bausti, tik stengsis paaiškinti, kas kelia pavojų, į ką gyventojas turėtų atkreipti dėmesį, kad jis bei jo artimieji gyventų ramiai ir saugiai.


 

Ieva Šlivinskienė

Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė