Meniu
Geroji patirtis plėtojant patyriminį ugdymą(si)

,,Mes neturime galių savo vaikams parinkti ir suruošti  ateities, bet galime savo vaikus tinkamai paruošti ateičiai“ – sakė Franklinas Delanas Ruzveltas. Turbūt ši išmintis yra kiekvienų tėvų ir kiekvieno mokytojo siekiamybė. Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos komanda, vedina tokių pačių tikslų, balandžio 25 d. organizavo tradicinę regioninę konferenciją ,,Nuo žinių – kompetencijų ugdymo link“. Konferencijos organizatorių grupė, vadovaujama direktoriaus pavaduotojos ugdymui E. Domantienės, apmąsčiusi ir išskyrusi aktualiausius šiuolaikinės mokyklos prioritetus, pakvietė regiono mokyklas pasidalinti patirtimi įgyvendinant inovatyvų ir patirtimi grįstą ugdymą(si).

Po modernios meninės mokinių improvizacijos (aut. R. Mikulevičienė), kurioje atsispindėjo netikėtos mokinių įžvalgos apie mokyklą, mokymąsi, mokytojus,  sveikinimo žodį tardama mokyklos direktorė D. Juškauskienė akcentavo, kad dabartinė mokykla išgyvena pokyčių laiką, svarbu, kad tie pokyčiai būtų tinkami. Vienu iš svarbiausių šiuolaikinio ugdymo prioritetų mokyklos vadovė įvardijo patirtinį mokymąsi, kuris neabejotinai yra veiksmingas mokinio ūgčiai.

Vilkaviškio Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja A. Finagėjevienė pasidžiaugė, kad prieš keletą metų mokykloje organizuota Idėjų mugė išaugo į tradicine tapusią regioninę konferenciją ir pastebėjo, kad jau pasitinkanti estetiška mokyklos aplinka įrodo, kad čia mokiniai ugdomi kitaip.

Šiais metais konferencijoje dalyvavo ypatingai gausus pranešėjų būrys – 23 pedagogai ir 17 mokinių. Be aktyviai dalyvavusių mūsų mokyklos mokytojų ir jų ugdytinių sulaukėme svečių iš Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos, Vilkaviškio r. Bartininkų Jono Basanavičiaus mokyklos-daugiafunkcio centro, Vilkaviškio r. Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos, Šakių r. Griškabūdžio gimnazijos ir Kazlų Rūdos Bagotosios pagrindinės mokyklos.

Pranešėjai dalinosi patirtimi, kaip savo pamokose, klasės vadovo veikloje, organizuodami veiklas mokyklos bendruomenei plėtoja patyriminį ugdymą. Pedagogai akcentavo tokio ugdymo naudą ugdytinių motyvacijai, savęs pažinimo, kūrybiškumo, bendradarbiavimo, lyderystės kompetencijų ugdymui. Mokiniai pristatė savo veiklas, atliktus tyrimus, bandymus ir eksperimentus, pasakojo, kaip jiems pavyksta teorines žinias pritaikyti praktiškai, remiantis savo ir kitų patirtimi rasti atsakymus į probleminius klausimus.

Konferencijos dalyviai klausėsi, kaip tarpdalykinė integracija ir mokymasis netradicinėse erdvėse pasitarnauja patyriminiam ugdymui, sužinojo, kas yra bioplastikas, kaip gaminamas saulės laikrodis ar kokios šiluminių reiškinių savybės, kaip kelionės padeda įtvirtinti istorijos žinias, kokią įtaką mokinių psichinei sveikatai daro aplinka, kaip keliauti pasinaudojant SMART lenta, išgirdo daug kitų vertingų idėjų.  Puiki pranešimų iliustracija – vaizdo įrašai, nuotraukos iš unikalių pamokų, aktyvių veiklų.

Pedagogai vykdami į įvairius mokymus dažniausiai turi konkretų tikslą – pasisemti idėjų, gauti įrankių savo tolimesnei veiklai tobulinti. Konferencijos refleksijos išvados leidžia tikėti, kad pasidalinimas gerąja patirtimi vykdant patyriminį ugdymą(si) praplėtė mokytojų dalykines ir pažintines kompetencijas ir ne vieną išgirstą idėją jie tikrai panaudos savo darbe.

 

Lietuvių kalbos mokytoja R. Lozoraitienė