Meniu
Surengė prevencines pratybas „Saugus elgesys ant ledo“

Vasario 27 d. Savivaldybės Vyriausiasis civilinės saugos specialistas Robertas Fišeris ir Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai Paežerių kaime (Pilviškių sen.) surengė prevencines pratybas „Saugus elgesys ant ledo“.


Mokymuose dalyvavo būrys Paežerių pagrindinės mokyklos mokinių. Pratybų dalyviai gyvai pamatė ir sužinojo, kaip reikia ropštis iš eketės įlūžus, kaip naudotis smaigais, kaip pagelbėti įlūžusiam, kai šalia specialių smaigų nėra.

Ugniagesiai gelbėtojai akcentavo, kad svarbiausia tokiose situacijose nepasiduoti panikai, stengtis raminti nukentėjusįjį ir kuo greičiau suteikti jam pagalbą. Mokiniai įsitikino, kad smaigai padeda gerokai lengviau išsigelbėti ir gali sutaupyti kelias pačias brangiausias minutes.


Gelbėtojai taip pat pademonstravo nuoseklią eigą skęstančiojo gelbėjimo operacijos metu ir atsakė į jaunųjų mokymų dalyvių klausimus.


Per vykusias pratybas kiekvienas dalyvis galėjo apžiūrėti ugniagesių automobilį ir jame esančią įrangą, išbandyti kokią jėgą turi atlaikyti ugniagesiai gesinant gaisrą.

Tokie patys mokymai įvyko ir vasario 28 dieną prie Paežerių ežero Vilkaviškyje. Į Vilkaviškio pliažo teritorijų susirinkę moksleiviai ir kiti besidomintys asmenys stebėjo ugniagesių gelbėtojų rodomą skęstančiojo gelbėjimo operaciją su specialiomis rogėmis, sužinojo, kaip reikia elgtis įlūžus, kaip padėti įlūžusiam asmeniui.


Svarbu žinoti!

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, kur yra šaltinių. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios apneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.

Prieš lipdami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo.

Ką daryti įlūžus?

  • Nepraraskite savitvardos!
  • Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote.
  • Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto.
  • Ant ledo užšliaužkite plačiai ištiesę rankas, kad padidėtų atramos plotas.
  • Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą.
  • Užšliaužę ant ledo, nesistokite tuojau pat, nusiridenkite nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote.

Kaip gelbėti įlūžusį?

  • Veikite greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje.
  • Kvieskite pagalbą telefonu 112.
  • Įvertinę situaciją ir savo galimybes, prie eketės artinkitės labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesę rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite šaką ar lentą ir šliaužkite ant jos.
  • Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, todėl įlūžėliui ištieskite šaką ar lentą, numeskite virvę ar tvirtai surištus šalikus.
  • Ištraukę žmogų ant ledo, su juo kuo toliau šliaužkite nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau įlūžėlį perrenkite sausais rūbais, sušildykite karštais gėrimais.
  • Išgelbėtąjį pristatykite į gydymo įstaigą.