Meniu
Virbalio seniūnija

 


Seniūnas

Zitas Lasevičius

 

SENIŪNAIČIAI


Dailučių seniūnaitija - Irena Balanevičienė

Mažučių seniūnaitija - Jurgita Almonaitienė

Švitrūnų seniūnaitija - Rita Augustaitienė

Virbalio Miesto Laukų seniūnaitija - Gedeminas Žebertavičius

Virbalio miesto pietų seniūnaitija - Vidmantas Sutkaitis

Virbalio miesto šiaurės seniūnaitija - Mykolas Petras Ašmonas


HERBAS


 

Herbo aprašymas


Herbinio skydo baltame (sidabriniame) lauke, kurio banguota papėdė žalia, vaizduojamas natūralios spalvos Arkangelas Mykolas su mėlynais marškiniais ir purpuriniu apsiaustu, perjuostais balta (sidabrine) juosta. Angelo plaukai ir sparnų išorinės plunksnos rudi, vidinės plunksnos geltonos (aukso) spalvos. Jis dešine ranka remiasi į baltą (sidabrinį) kalaviją su raudona rankena, kairėje rankoje laiko pakeltas juodas svarstykles. Svarstyklių raišteliai bei marškinių pamušalas, matomas per atraitytas rankoves, - raudoni.


SENIŪNIJOS ŽEMĖLAPIS

 

 

Seniūnijos administracijos centras yra Virbalio miestas, kuriame gyvena 1600 gyventojų. Seniūnijoje yra 7 kaimai. Didesni iš jų: Virbalio Miesto Laukai (475 gyventojai), Dailučiai (173 gyventojai).

Gyventojai: 2360 žmonių, iš jų 1290 moterų ir 1070 vyrų.

Seniūnijos teritorija: Plotas - 4665 ha, iš jų 50 proc. užima žemės ūkio naudmenos. 10 proc. - miškai, 40 proc. - vandenys ir kitos paskirties plotai. Teritorija ribojasi su Kybartų, Pajevonio ir Šeimenos seniūnijomis.

Seniūnijoje yra: paštas, 3 autobusų stotelės, vaikų darželis, vidurinė mokykla, stadionas, kultūros namai, biblioteka, 2 bažnyčios, ambulatorija, vaistinė, 9 parduotuvės, kirpykla, G. Plečkaičio įmonė „Elektra“, avalynės taisykla, dujų degalinė, dvejos neveikiančios žydų ir vienos neveikiančios vokiečių kapinės, holokausto aukų vieta, poilsio zona prie Virbalio tvenkinio, Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis su jame esančiu Virbalio, dar kitaip vadinamo Vilbargirio, Paskendusio dvaro piliakalniu.

Verslas: žemės ir miškų ūkis, gyventojų aptarnavimas, pieno perdirbimas,

 

ISTORIJOS APŽVALGA

Virbalis - seniausias rajono miestas (iki XVIII a. vadintas dar ir Nova Volia) kūrėsi pradiniu Užnemunės apgyvendinimo laikotarpiu Punios girios šiaurės vakarų pakraštyje, į pietus nuo Širvintos upės, kurios vaga sutapo su šios girios šiaurine riba.1536 m. Žygimanto Senojo žmonos karalienės Bonos įsteigtam Virbalio miesteliui buvo suteikta privilegija rengti turgų ir kurti karčemas. 1555 m. buvo įsteigta bažnyčia.

Dabartinėje vietoje miestelis pradėjo kurtis 1558-1560 metais. 1561 m. sudarytas Virbalio inventorius. Miestelio planas yra stačiakampis. Gatvių tinklas ir pastatų išdėstymas taisyklingas. Miestelio centre yra beveik kvadratinė XVI a. II pusės aikštė. 1593 m. Virbalio miesteliui Zigmantas Vaza suteikė Magdeburgo savivaldos teisę ir herbą. 1601 m. įsteigta įvairių amatų, 1602 m. - batsiuvių ir siuvėjų cechai. 1643 m.įsteigtas Dominikonų vienuolynas, vėliau pastatyta baroko stiliaus bažnyčia. 1646 m. veikė parapinė mokykla.

Virbalis daug kartų degė. 1851-1861 m. dėl atsikeliančių žydų miestelis nuolat plėtėsi. Tačiau XIX viduryje nutiesus Kauno - Karaliaučiaus  geležinkelį ir geležinkelio stotį pastačius Kybartuose, Virbalio miestelis pradėjo nykti, o Kybartų gyvenvietė augti. Nuo 1785 m. veikė dominikonų įkurta 3 klasių vidurinė mokykla. 1871 m. minima vaistinė, nuo 1875 m. veikė ligoninė. 1879 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1911 m. buvo įkurta pirmoji Suvalkijoje kooperatyvo „Pradžia“ vartotojų parduotuvė. XX a. pradžioje Virbalyje pradėta statyti pastatus iš raudonų plytų. 1908 m. aikštėje pastatytas krautuvių pastatas bei kiti vieno, dviejų aukštų pastatai. 1924-1932 m. pastatyta 3 a. mūrinė mokykla. 1930 m. pastatyta elektrinė.

Virbalis labai nukentėjo per II pasaulinį karą. Buvo susprogdinta bažnyčia, sugriauta 80 proc. statinių. 1941 m. Virbalio Miesto Laukuose hitlerininkai nužudė apie 10 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. karo belaisvių.

 

Bažnyčia iki II pasaulinio karo

 

ĮŽYMŪS ŽMONĖS


Ambasadorius, nuo 1931 m. dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, o 1938-1993 m. - pasiuntinys Londone, Vincas Balickas

(1904-1993)

 

Vyskupas Vincentas Podolskis

(1904-1960)

 

Filosofas Juozas Leonas Navickas

gim. 1929


SENIŪNIJA ŠIANDIEN


Virbalis dar nuo XVII a. buvo svarbus švietimo centras. Pirmoji valstybinė mokykla įkurta XIX a. pradžioje. 1925 m. pastatytas mokyklos pastatas, 1965 m. priestatas, 1979 m. - kitas priestatas.

Mokyklą garsina dūdų orkestras, sėkmingai rajoniniame ir respublikiniame „Dainų dainelės“ konkursuose pasirodantys daininkai.

Mieste veikia Kybartų kultūros centro Virbalio kultūros namai, susibūrusi gyventojų bendruomenė „Virbalio vartai“, Virbalio miesto Vydūno gatvės bendruomenė ir bendruomenė „Dailučių švyturiai“.

1969 m. Virbalio miesto istorinė dalis įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.


Bažnyčia


Miesto aikštė


Vidurinė mokykla

 

Puslapį ruošė: Seniūnas Zitas Lasevičius

 
 




 
Paskutinis atnaujinimas: 2018-01-10 10:51:34