VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

2017.03.27, pirmadienis

Savivaldybes administracija

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, S. Nėries g. 1, 70147 Vilkaviškis, tel. (8 342) 60 062, faks. (8 342) 60 066,
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188774441

  
  • Naujienos
  • Klausimai / atsakymai
  • Kontaktai
  •   
  • Rajonas
  • Herbas
    Istorija
    Garbės piliečiai
    Žemėlapis
  • Gyventojams
  • Priėmimas asmeniniais klausimais
    Konkursai į valstybės tarnybą
    Apie nemokamą teisinę pagalbą
    Savivaldybės būsto klausimai
    Socialinis draudimas
    Tvarkos, taisyklės
    Renginiai
    Asbesto šalinimo programa
    Informacija apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurie savininkai nežinomi), bešeimininkiais
    Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašai
    Nenaudojamo, apleisto bei neprižiūrimo nekilnojamojo turto, esančio Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašas
  • Verslininkams
  • Atmintinės licencijų įsigijimui
    Viešieji pirkimai
    Viešieji aukcionai
    Įvairi informacija verslo klausimais
    Verslo informacijos centras
    Socialinis draudimas
    Asbesto šalinimo programa
    Informacija apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurie savininkai nežinomi), bešeimininkiais
    Licencijų išdavimas
    Nenaudojamo, apleisto bei neprižiūrimo nekilnojamojo turto, esančio Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, sąrašas
  • Turistams
  • Turizmo informacijos centras
    Turistiniai maršrutai
    Jono Basanavičiaus gimtinė
      
  • Struktūra ir kontaktai
  • Valdymo struktūros schema
    Meras
    Mero pavaduotojas
    Taryba
    Sudėtis ir kontaktai
    Komitetai
    Komisijos
    Išmokos Tarybos nariams
    Tarybos veiklos reglamentas
    Administracija
    Administracijos direktorius
    Direktoriaus pavaduotojas
    Administracijos struktūra
    Darbuotojų kontaktų paieškai
    Asmenų aptarnavimas
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Darbuotojų kontaktai
    Veikla ir ataskaitos
    Savivaldybės įmonės ir įstaigos
    Savivaldybės kontroliuojamos įmonės
    Viešosios ir biudžetinės įstaigos
    Nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės
    Darbo grupės ir komisijos
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Mero potvarkiai
    Tarybos sprendimai
    Norminiai teises aktai
    Administracijos direktoriaus įsakymai
    Teisės aktų projektai
    Tarybos sprendimų projektai
    Išvadų teikimas
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisės aktų paieška (Infolex)
    Tarybos posėdžių protokolai
  • Veikla
  • Nuostatai
    Administracijos nuostatai
    Struktūrinių padalinių nuostatai
    Tarybos veiklos reglamentas
    Administracijos veiklos reglamentas
    Planavimo dokumentai
    Strateginiai veiklos planai
    Veiklos ataskaitos
    Seniūnijų metiniai veiklos planai
    Veiklos sritys
    Aplinkos apsauga
    Civilinė metrikacija
    Civilinė sauga
    Investiciniai projektai
    Jaunimas
    Korupcijos prevencija
    Kultūra
    Kultūros paveldo objektų stebėsena
    Kūno kultūra ir sportas
    Socialinė apsauga
    Sveikatos priežiūra
    Švietimas
    Tarptautinis bendradarbiavimas
    Teisinė pagalba
    Teritorijų planavimas
    Vaiko teisių apsauga
    Valstybinė kalba
    Verslo klausimai
    Darbo užmokestis
    Viešieji pirkimai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Finansiniai įsipareigojimai
    Vadovų darbotvarkės
    Savivaldybės turto privatizavimas
    Tarnybinis transportas
    Karjera
    Skelbiami konkursai
    Laisvos darbo vietos
    Priėmimas į darbą
    Adresų suteikimas, keitimas ir panaikinimas
  • Paslaugos
  • Administracinės paslaugos
    Atmintinės
    Prašymai
    Elektroninės paslaugos
    Civilinė metrikacija
    E-demokratija
  • Nuorodos
  • Naujienų prenumerata
  • Klausimai ir atsakymai
  • Naujienos
  • Sporto renginiai
  • Korupcijos prevencija
  • Administracinės naštos mažinimas
  • Vilkaviškio rajono nevyriausybinių organizacijų taryba
  • Vilkaviškio rajono šeimų taryba
  • Vietos bendruomenių tarybos
  • Vilkaviškio rajono savivaldybės neįgaliųjų reikalų komisija
  • 2016 – Vietos bendruomenių metai
  • Investicinė aplinka
  • Vilkaviškio miesto VVG
  • Vilkaviškio krašto VVG
  • 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų projektai
  • LR Seimo narys Kęstutis Smirnovas
  • Triukšmo valdymas
  • Vilkaviškio rajono šeimų taryba

    Vilkaviškio rajono šeimų taryba:


    Eimantas Botyrius, asociacijos „Keisk požiūrį“ pirmininkas (Tarybos pirmininkas);

    Aurelija Anisimavičienė, asociacijos „Vilkaviškio pradinukas“ pirmininkė;

    Dangira Armanavičienė, Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos atestuota socialinė darbuotoja;

    Rasa Blažaitienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja;

    Dainius Gražulis, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo komiteto pirmininko pavaduotojas;

    Mavliuda Melibajeva, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė;

    Evaldas Plečkaitis, Vilkaviškio dekanato Šeimos centro valdybos narys;

    Dženita Sabašinskienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos l. e. Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėjo pareigas;

    Rima Simanavičienė, Vilkaviškio LIONS klubo narė;

    Danutė Želvienė, Pajevonio kaimo bendruomenės „Jevonio versmė“ pirmininkė.

     


     


    Visus rajono gyventojus, turinčius idėjų, pasiūlymų, pastabų Tarybos veiklos klausimais ar susiduriančius su problemomis šeimoje, kviečiame kreiptis nurodytais kontaktais:

    Mob. tel. 8 682 41 407

    El. paštas emoteksa@gmail.com



     

     

     


     

     


     

     Ką veikia šeimų taryba?

     

    Į šį klausimą ir patys bandėme atsakyti per paskutinius tris susirinkimus. Dalinamės savo atradimais ir su jumis.


    Šeimų taryba, visų pirma, yra patariamasis organas prie Savivaldybės tarybos, kuris turi teisę siūlyti su šeima susijusius Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos darbotvarkės klausimus arba dalyvauti posėdžiuose, kuriuose svarstomi su šeima susiję klausimai. Viena iš šeimų tarybos funkcijų – tarpininkauti tarp paprastų žmonių, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybės tarybos.

     

    Į šeimų tarybą esame deleguoti arba iš nevyriausybinių organizacijų, arba iš Savivaldybės, tačiau mūsų tikslas vienas – padėti rajono šeimoms ir atstovauti jų interesams. Štai mūsų komanda: asociacijos „Vilkaviškio pradinukas“ pirmininkė Aurelija Anisimavičienė, Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos atestuota socialinė darbuotoja Dangira Armanavičienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Blažaitienė, asociacijos „Keisk požiūrį“ pirmininkas Eimantas Botyrius, Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gražulis, Savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Mavliuda Melibajeva, Vilkaviškio dekanato šeimos centro valdybos narys Evaldas Plečkaitis, l. e. Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėjo pareigas Dženita Sabašinskienė, Vilkaviškio LIONS klubo narė Rima Simanavičienė ir Pajevonio kaimo bendruomenės „Jevonio versmė“ pirmininkė Danutė Želvienė.

     

    Nors realių veiklų dar nematyti, jau spėjome pateikti pasiūlymų ar aktualijų sąrašą Savivaldybės valdininkams: šeimų santykių stiprinimo švenčių, programų ar tiesiog informacinių renginių poreikį, pašalpų, paramos ar pagalbos teikimo klausimus įvairiems šeimų koncentrams (ne tik vargingiausiai ar nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančioms šeimoms), tėvadienių, mamadienių skyrimo tvarkos rajone, informacinių  – poreikį, jaunų šeimų skatinimo įsikurti rajone klausimo aktualumą, centralizuotos informacinės sistemos apie neformalųjį ugdymą Vilkaviškio rajone kūrimo galimybes, sportinės šeimų kultūros skatinimą, blaivinimo klausimų ir buvusių kalinių reintegravimo į visuomenę aktualumą, krizių centro kūrimo idėją.

     

    Paskutiniame posėdyje dalyvavęs anksčiau ir pats Šeimų tarybos nariu buvęs Meras  Algirdas Neiberka paprašė teikti iškilusius klausimus, pasiūlymus ar tiesiog pastebėjimus tiesiogiai jam, kad būtų kuo mažiau popierizmo ir gaišaties, sprendžiant aktualias problemas čia ir dabar. Būtų gerai surasti keletą svarbiausių problemų ir jas nuodugniai išanalizuoti ir teikti konkrečius pasiūlymus. Reikėtų išsiaiškinti, kokie šiandieniniai poreikiai šeimai ir pagal tai turime numatyti Savivaldybės prioritetus, stebėti, kad jie sutaptų su rajono gyventojų mąstymu. Galbūt mūsų prioritetas įrengti ar sutvarkyti takus, o rajono gyventojai prioritetus mato visai kitur. Organizuoti naujas šventes kainuoja nemažai įvairių išteklių, o ir žmonės neturi tradicijos jose dalyvauti, geriau pabandyti praplėsti ar pakreipti kita linkme tas šventes, kurios numatytos ar ir taip jau vyksta.

     

    Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas pastebėjo, kad jeigu Šeimų taryba kaip dauguma organizacijų tik prašys pinigų, o ne patys ieškos būdų įgyvendinti numatytas veiklas ne Savivaldybės lėšomis, tai atsidursime tame taške, iš kurio atrodys, kad nieko negalime padaryti. Ir dabar Savivaldybė turi atsakyti daugybei pasiūlymų ar prašymų dėl to, kad biudžetas daug mažesnis, nei buvo numatyta. Turime bandyti patys ieškoti sprendimų, kurie neturėtų didelių finansinių poreikių. Galbūt Savivaldybė galėtų leisti naudotis tam tikromis patalpomis su mažesniais įkainiais.

     

    Padėkoję Savivaldybės atstovams už dalyvavimą posėdyje ir išsakytas mintis, dar grįžome prie numatytos darbotvarkės. Nutarėme, kad prisidėsime prie Paežeriuose vyksiančios Šeimų šventės liepos mėnesį, vykdysime diskusijas, teiksime pasiūlymus ir nusiskundimus. Taip pat nutarimus ir toliau teiksime Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai, ieškosime būdų sukurti viešai prieinamam kino teatrui. Kitas susirinkimas numatytas balandžio mėnesį, todėl turime laiko paklausti gyventojų nuomonės ir išgirsti aktualiausias problemas.



     

    Vilkaviškio rajono šeimų tarybos narys Evaldas Plečkaitis


     Tiesą pasakius nesupratau aš šitos sakinio dalies

     

    VILKAVIŠKIO RAJONO ŠEIMŲ TARYBA

     

                                                   Vilkaviškio rajono savivaldybės merui

     

    Dėl Vilkaviškio rajono Šeimų tarybos  2016-08-24 posėdyje pateiktų pasiūlymų

     

    2016-09-05

     

    Vilkaviškis

     

                          Suprasdami Jūsų dėmesį ir rūpestį rajone gyvenančiomis šeimomis ir žinodami, kad dėl laiko stokos negalėjote dalyvauti keletoje paskutinių Šeimų tarybos posėdžių, pateikiame Jums svarstytus klausimus ir Šeimų tarybos posėdyje iškeltus pasiūlymus.

     

    1.Dėl emigracijos rajone. Per paskutinius 2015 metus rajone sumažėjo apie 1,0 tūkst. gyventojų. Suprantama, sumažėjimas yra ne vien dėl emigracijos. Tačiau emigracijos klausimas yra aktualus tiek mūsų rajone, tiek ir visoje Lietuvoje.  Pagal I. Naujokienės baigiamojo bakalauro darbo Kauno Vytauto Didžiojo Universitete apklausos tyrimo rezultatus matosi, jog 83% respondentų mano, kad Bažnyčios socialinis mokymas gali prisidėti prie ekonomikos augimo ir 37% apklaustųjų norėtų su juo susipažinti. Tad svarbu atsigręžti į Bažnyčios socialinį mokymą. Tuo  tikslu  teikiame  keletą citatų iš popiežių išleistų enciklikų iš anksčiau minėto baigiamojo bakalauro darbo. Pridedama 1 lapas.

     

    2.Dėl kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrė 2016-03-10 savo įsakymu Nr. A1-133 patvirtino kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2020 metų veiksmų planą. Vadovaujantis šiuo planu Vilkaviškio rajono savivaldybėje paskelbtas projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai“ partnerių atrankos konkursas.

     

                          Aktyviai dalyvaujantis Vilkaviškio dekanato Šeimos centro veikloje savanoris Evaldas Plečkaitis posėdyje supažindino su programa  apie paauglių  lytiškumo ugdymą ir rengimą šeimai. Šeimų taryba,  įvertinusi šią programą, pripažįsta, kad ji pilnai atitinka projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai“ punktą  Nr. 6.2.3. – „šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės paslaugos“, kuriame numatoma ugdyti įvairius gyvenimui šeimoje reikalingus įgūdžius, vesti grupių užsiėmimus,skatinti šeimų klubų veiklą, šeimų stovyklų organizavimą, neformalią pagalbą šeimai, savanorystę ir kt.  Pridedama E. Plečkaičio pasiūlymai ir mintys „Dėl  lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai“,  1 lapas.

     

                          Kviečiame Jus atsakingai įvertinti Šeimų tarybos pateiktus pasiūlymus ir priimti sprendimus jų įgyvendinimui.

     

     

     

    Šeimų tarybos pirmininkė                                                                                     Irena Naujokienė

     

     

     

    Šeimų tarybos sekretorė                                                                                       Birutė Šeimienė

     




    Bažnyčios socialinio mokymo principai: solidarumas ir subsidiarumas

     

    Solidarumas nėra neapibrėžtos užuojautos ar paviršutiniško susikrimtimo dėl blogio, kurį patiria daugybė asmenų – tiek artimų, tiek tolimų, – jausmas. Priešingai, tai tvirtas ir atkaklus nusistatymas dirbti bendro gėrio, tai yra visų ir kiekvieno gerovės vardan, nes visi mes esame atsakingi vieni už kitus. Toks nusistatymas yra pagrįstas tvirtu įsitikinimu, jog visiškam išsivystymui trukdo pelno ir valdžios troškimas ( Sollicitudo rei socialis, 38). Tokios pažiūros ir „nuodėmės struktūros“ gali būti nugalėtos priešingu elgesiu: pirmiausia pripažįstant savo ydingus troškimus, o po to stengiantis juos pakeisti įsipareigojimu artimui. Užuot artimą išnaudojus, derėtų darbuotis artimo gerovei.


    Ekonomikoje ir visuomenėje turi būti gerbiamas ir skatinamas asmens orumas. Kaip tik to mūsų rajone pasigenda gausios šeimos – tokius karčius tiesos žodžius teko iš jų išgirsti. Tad šeimos paprasčiausiai emigruoja, kai žeminamas jų orumas ir nesudaroma galimybė oriai užsidirbti pragyvenimui.


    Subsidiariumo principas. Pagal šį principą „aukščiau stovinti bendruomenė neturi teisės kištis į žemiau esančios bendruomenės vidaus gyvenimą, atimdama iš pastarosios jos funkcijas; veikiau turi, iškilus būtinybei, ją remti, ir padėti jai derinti jos veiklą su likusios visuomenės dalies veikla, visuomet siekiant bendro gėrio“. Dievas nenorėjo visos valdžios pasilikti vien sau. Kiekvienam  kūriniui Jis pavedė uždavinius, kuriuos tas sugeba atlikti pagal savo įgimtus sugebėjimus. Tokiu valdymo būdu reikia vadovautis ir visuomeniniame gyvenime. Subsidiariumo principas užbrėžia ribas tarp valdžios, individo ir visuomenės (Katalikų bažnyčios katekizmas, (1883-1885), 48). Valstybė, laikydamasi subsidiariumo principo, turi sudaryti sąlygas, kurios skatintų laisvą ūkinę veiklą, kad atsirastų daugiau darbo vietų ir išteklių šaltinių. Tiesiogiai pagal solidarumo principą, ginant silpnesnįjį apribojama autonomija tų, kurie nustato darbo sąlygas (Centesimus annus, 15).


    Vadovai tesisaugo, kad netrukdytų šeimos, visuomenės ar kultūrinėms grupėms, taip pat tarpininkaujančioms organizacijoms arba institucijoms, neužgniaužtų jų teisėtos bei našios veiklos, o verčiau tesistengia jas noriai ir teisingai skatinti. O pavieniai piliečiai ir jų grupės tenesuteikia  viešajai valdžiai pernelyg daug galios ir nederamai tenereikalauja iš jų  didelių patogumų bei naudos, kad šitaip  sumažintume pavieniams asmenims, šeimoms ir visuomeninėms grupėms tenkančios atsakomybės jausmą (Gaudium et spes, 75).


    Tai tik keletas citatų iš bažnyčios dokumentų, iš minėto bakalauro darbo.


    Irena Naujokienė, Šeimų tarybos pirmininkė

     


    2016-02-08

     

    2016-02-05

     

    Vilkaviškio Šeimų taryba kviečia į renginius:

     

    Kviečiame į kursus sutuoktiniams:

     

     

    2016-01-19

     

    Vilkaviškyje vyko forumas „Ar iš tikrųjų šeima svarbi mūsų valstybėje?“


    2016 m. sausio 14 d. Vilkaviškio savivaldybėje vyko forumas tema „Ar iš tikrųjų šeima svarbi mūsų valstybėje?“. Organizatoriai – Vilkaviškio Šeimų taryba – į šį susirinkimą pakvietė savivaldybės tarnautojus, politikus, mokytojus, kitų įstaigų atstovus. Pranešimus skaitė Seimo narys Rimantas Dagys ir „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė.


    Aktualizuodamas klausimą, Rimantas Jonas Dagys rėmėsi iškalbingu tarptautinės mokslininkų grupės tyrimu, atliktu Europos valstybių vadovų užsakymu. Gautos išvados nedžiugina: demografiniai rodikliai neleidžia planuoti ekonomikos raidos ir įprastos socialinės apsaugos sistemos. Dabartiniu tempu senstant visuomenei, darbingo amžiaus ir valstybės išlaikomų žmonių santykis iki 2050 m. bus 1,5:1. Tai rodo neišvengiamą socialinės apsaugos sistemos suirimą. 100 mln. imigrantų (t.y. kas penktas Europos gyventojas), integruoti į Europos darbo rinką, galėtų tik palaikyti, bet neužtikrinti ekonomikos procesų stabilumo.


    Lietuvos situacija taip pat nenuteikia viltingai: emigracija, gimstamumo mažėjimas ir abortų skaičius jau ateinančiais dešimtmečiais rodo gyventojų skaičiaus sumažėjimą iki 1,9 mln.!


    Pokalbyje apie žmogiškuosius išteklius ir emigraciją buvo įvardintas dėmesio trūkumas žmogui, kuris tik baigia mokslus ir pradeda gyvenimą iki santuokos sukūrimo, padedant jam įsitvirtinti, susivokti. Atsakydamas į klausimą apie tai, kiek valstybė socialinės politikos pagalba gali paskatinti gimstamumą, Seimo narys lyg juokaudamas kalbėjo apie šeimos dinamiką. Anot jo, jei pirmas vaikas gimsta iš meilės, antro atsiradimą galime paskatinti socialine politika, o kad atsirastų trečias, reikia keisti žmonių požiūrį į šeimą.


    Jolanta Ramonienė pristatė valstybinę šeimos politiką (ar jos vakuumą). Pasak jos, Lietuvos konstitucijoje įtvirtinta, jog šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas, pamatas. Taigi, norint turėti tvirtą pamatą, reikia stiprinti šeimą, matyti ją kaip visumą, dirbti kryptingai. Tam reikalingi šeimos stiprinimo prioritetai, programos. Reikalingi komitetai ir pakomitečiai šeimos problemoms spręsti. Pasak J. Ramonienės, labai svarbu stiprinti nevyriausybinį sektorių. Reikalingas sisteminis požiūris ir aiškus šeimos politikos tikslas, kuris būtų priimtinas daugeliui politinių partijų. Reikia, kad valdžia ir visuomenė pagaliau suprastų šeimos politikos naudą.


    Šiandien, Vasario 5 d., Konferencijų salėje (Seimo III rūmai) Seimo parlamentinė grupė „Už šeimą“ ir viešoji įstaiga „Šeimos institutas“ surengė diskusiją „Šeimos stiprinimas Lietuvoje – svajonės ar būtinybė?“. Ji skirta Šeimos stiprinimo įstatymo projekto pristatymui visuomenei bei tobulinimui, atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų ir mokslo institucijų atstovų pasiūlymus.


    Šeimos stiprinimo įstatyme, reglamentuojančiame šeimos politiką, siūloma įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus ir bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi reglamentuojant su šeimos politika susijusius santykius ir taip užtikrinti nuoseklų, kryptingą ir tęstinį šeimų stiprinimą. Naujojo teisės akto rengėjai pabrėžia, kad svarbu padėti visoms, o ne tik socialinės rizikos grupei priskirtoms šeimoms. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į šeimų ir nevyriausybinių organizacijų raginimus valdžios institucijoms imtis priemonių, užtikrinančių sąlygas kurti, išsaugoti bei stiprinti šeimą, kaip palankiausią aplinką vaikui augti ir vystytis, mokslininkų tyrimus bei kritinę demografinę situaciją.


    „Šeimos instituto“ vadovė J. Ramonienė akcentavo, jog šeimos pirmosios turi rūpintis, kad valstybės įstatymai ir institucijos ne tik ne pažeistų jų teisių bei pareigų, bet remtų ir gintų. „Šeimos kaskart geriau turi suprasti savo vaidmenį kuriant vadinamąją šeimos politiką ir jausti atsakomybę už visuomeninius pasikeitimus. Priešingu atveju jos taps auka to blogio, į kurį žiūrėjo abejingai“, – cituodama popiežių šv. Joną Paulių II kalbėjo J. Ramonienė. – Mes nuolat kartojame, jog šeima yra valstybės pamatas. Vadinasi, kokią norime turėti valstybę, tokia pirmiausia turėtų tapti šeima. Joje turėtų būti kartų kaitą užtikrinantis gimstamumas, perduodamos vertybės, skatinamas pilietiškumas, patriotiškumas, bendruomeniškumas, savitarpio pagalba.“


    Su įstatymo projektu galima susipažinti internete.




    Vilkaviškio Šeimų tarybos informacija


     

    2016-01-08

     

    ŠEIMOS PAČIOS TURI RŪPINTIS, KAD VALSTYBĖS ĮSTATYMAI IR INSTITUCIJOS NE TIK NEPAŽEISTŲ ŠEIMOS TEISIŲ IR PAREIGŲ, BET JAS REMTŲ IR POZITYVIAI GINTŲ. TA PRASME ŠEIMOS KASKART GERIAU TURI SUPRASTI SAVO VAIDMENĮ KURIANT VADINAMĄ „ŠEIMOS POLITIKĄ“ BEI JAUSTI ATSAKOMYBĘ UŽ VISUOMENINIUS PAKSIKEITIMUS. PRIEŠINGU ATVEJU TAPS AUKA TO BLOGIO, Į KURĮ ŽVELGĖ ABEJINGAI. (POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II)


    Šeimų tarybos tikslas: kurti palankią, sveiką bei gyvybės kultūrą palaikančią aplinką, kad šeimos galėtų su džiaugsmu priimti naują gyvybę, būtų atviros kūrėjo planui, gyventų visavertį šeimos gyvenimą bei savo vaikus auklėtų sąmoningais valstybės piliečiais.


    Šeimų tarybos vadovaujasi NACIONALINIU SUSITARIMU DĖL ŠEIMAI PALANKIOS APLINKOS KŪRIMO.

    KONTAKTAI:   seimutaryba@vilkaviskis.lt, irute.naujokiene@gmail.com


    Telefonai: 868766383, 865611531, Adresas: Vysk. A. Karoso 2, Vilkaviškis.


    Posėdžiai, pasitarimai vyksta kartą mėnesyje Vilkaviškio savivaldybės 104 kab.  
    Daugiau informacijos galima rasti Vilkaviškio savivaldybės tinklalapyje skiltyje VILKAVIŠKIO RAJONO ŠEIMŲ TARYBA.


     


    Vilkaviškio rajono Šeimų taryba


       

    Dėkojame už bendrystę ir nuoširdumą, už troškimą būti laisvais, - sveikiname su Naujaisiais 2016–siais ir linkime, kad ateinantieji suteiktų mums vilties, tikėjimo, meilės ir daugiau drąsos eiti tuo siauru keliu, kuris į gyvenimą veda.

    Su Naujaisiais Mielieji!


    2015-12-23

    MALDOS PUSRYČIAI VILKAVIŠKYJE

         Vilkaviškio rajono Šeimų taryba š. m. gruodžio 5 dieną antrą kartą pavietė visuomenę į Maldos pusryčius. Šį kartą su vilkaviškiečiais susitikti atvyko vyskupas teologijos daktaras Kęstutis Kėvalas ir „Gyvybės apdovanojimų“ idėjos puoselėtojai Marija ir Vytautas Keršanskai. Ši jaunų žmonių pora skelbė žinią, kad šeimoje gyventi gera. Viešnia džiaugėsi renginyje matydama šokių kolektyvą „Norija“, kuris savo programą buvo atvežęs į Vilnių šv. Jonų bažnyčią, kurioje vyko „Gyvybės apdovanojimai 2015“ ( vadovė Vilija Jakubauskė). Šis kolektyvas ryžtasi skleisti Gyvybės kultūrą.

         Vyskupas Kęstučio  Kėvalo paskaita „Laisva visuomenė – kas tai?“- ne vienam jos pasiklausiusiam paliko stiprų įspūdį.

          „Ketvirtis amžiaus, kai turime valstybės laisvę, kurios siekėme nuo carinės Rusijos laikų. Dabar mums reikalinga vidinės laisvės kokybė. Mat, be išorinės, esama ir vidinės tironijos. Tai mąstymo, elgesio, įpročių tironija“, – teigė  vysk. K. Kėvalas.


    Akimirkos iš renginio (nuotr. autorė Izabelė Striokienė):


      Dėkojame  Kultūros centrui už šiltą priėmimą, Vilkaviškio savivaldybei, ir visiems išgirdusiems kvietimą ir dalyvavusiems, prisidėjusiems asmenine auka prie renginio organizavimo. Vyskupo K. Kėvalo paskaitos įrašą galite parsisiųsti čia.


    Dėkojame Vilkaviškio krašto muziejui, jų darbuotojoms pravedusioms edukacinę programą vaikams.

    Kavinei „Gintrėja“ skoningai ir skaniai paruošus Maldos pusryčių stalą. Kavinei ,,Pegasas“, - už nuostabią  kavą ir arbatą.

     

    Šokių kolektyvui „Norija“ (vadovė Vilija Jakubauskė), - savo jaunatvišku žavesiu ir įspūdingu šokiu papuošusiam renginį.

     

    I. Naujokienė

    Vilkaviškio rajono šeimų tarybos pirmininkė

     


     

    2015-07-22

    Paskaita apie postmodernias vertybes


    „Kas buvo nieks, tas bus viskuo: vertybių revoliucijos iššūkiai ir kaip į juos atsakyti“ – tokia tema liepos 10 d. Vilkaviškio parapijos salėje viešėjo ir paskaitą vilkaviškiečiams skaitė doc. dr. Vincentas Vobolevičius. Į renginį vilkaviškiečius pakvietė ir jį organizavo Vilkaviškio Šeimų taryba, veikianti prie Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos.

    Politologijos daktaro laipsnį V. Vobolevičius įgijo Niujorko universitete. Šiuo metu jis dirba ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, specializuojasi politinės ekonomijos, žaidimų teorijos ir kitose srityse. Jau keletą kartų V. Vobolevičiui suteikti apdovanojimai už kokybišką dėstymą, 2011 metais - Metų dėstytojo apdovanojimas.

     Paskaita skambiu pavadinimu, primenančiu „internacionalą“, buvo apie šiuo metu populiarėjančias postmodernias vertybes, apie tai, kokia jų kilmė, kokių pasekmių galėtume tikėtis nekritiškai jas priėmę bei kaip mąstantis žmogus galėtų į jas atsakyti.

    Doc. dr. V. Vobolevičius paskaitą pradėjo nuo JAV aktualijų, kur visai neseniai buvo įteisintos vienalytės santuokos. Šis sprendimas kelia daug klausimų, susijusių, pirmiausiai, su įsitikinimų ir religijos laisve. Ar bus skiriamos baudos tiems, kurie viešai kritikuoja vienalytę santuoką? Ar tokias santuokas turės pripažinti bažnyčios, o dvasininkai jas laiminti? Ar mokyklose privaloma tvarka vyks su tėvų dorovės samprata nederančių lytinių santykių „norminimas“? Jei šeima nebėra kildinama iš prigimtinio vyro ir moters tarpusavio papildomumo, o veikiau laikoma kiekvieno individo kūrybos objektu, kodėl ateityje negalėtų būti įteisinta dar kitokių šeimos modelių, pavyzdžiui, daugpatystės? Koks tokių eksperimentų poveikis vaikams? Svarbu ir tai, kaip šis sprendimas buvo priimtas: penki JAV Aukščiausiojo teismo teisėjai balsavo „už“ ir keturi „prieš“. Taigi tokį svarbų šaliai sprendimą priėmė vos devynių teisėjų komitetas ir tik vieno balso persvara! Ar negalima čia įžiūrėti grėsmės demokratijai?

               Ne mažiau kontraversiška, anot V. Vobolevičiaus, yra ir eutanazijos tema, ypatingai Belgijoje, kur ją  įteisinantis įstatymas galioja jau 13 metų.  Kaip rodo naujausias tyrimas (kuris buvo išspausdintas Medicinos etikos žurnale Journal of Medical Ethics), daugybė senyvo amžiaus žmonių, kurie niekada neprašė savo mirties pagal Belgijos eutanazijos įstatymus, vis tik buvo nužudyti juos slaugiusių gydytojų. Pusės tokių pacientų amžius viršija 80 metų, o du trečdaliai iš jų nesirgo jokiomis mirtinomis ligomis. Taigi panašu, kad sprendimas mirti ar gyventi jau nėra vien paciento ir jo giminaičių valioje. Beje, visiškai nesenai internetiniame portale lrytas.lt teko skaityti straipsnį, kuriame teigiama, jog Belgijoje  eutanazija   buvo atlikta fiziškai  sveikai 24 metų  moteriai, kuri sirgo... depresija.  Įteisinant eutanaziją buvo kalbama apie jos taikymą tik labai didelius skausmus kenčiantiems, nepagydomiems ligoniams, vis tik realybė kitokia. Ir tai vyksta ne tik Belgijoje, bet ir kitose eutanaziją pripažįstančiose šalyse, tokiose kaip pavyzdžiui Nyderlandai. Kas galėtų paneigti, jog ateityje, visuomenei sparčiai senstant ir didėjant pensininkų išlaikymo naštai, didės spaudimas senoliams pasirinkti eutanaziją?

                 Kodėl pastaruoju metu politikai taip sparčiai atsisako įstatymų, saugojusių žmogaus gyvybę, šeimą ir įsitikinimų laisvę?  Dauguma dalykų, pasak docento V. Vobolevičiaus, apie kuriuos kalba politikai, yra sąlygoti socialinių takoskyrų: didelių visuomenėje kadais vykusių, arba tebevykstančių konfliktų. Dvi iš jų – itin aktualios priimant su moralinėmis vertybėmis susijusius sprendimus.  Pirmosios takoskyros pradžia siekia vėlyvuosius Romos imperijos laikus – tai konfliktas tarp Bažnyčios ir valstybės. Vakaruose, kur imperija silpnėjo ir galiausiai žlugo, Bažnyčia liko bene vienintele Romos didybės tęsėja. Į buvusios Romos imperijos žemes įsiveržus frankams, popiežius karūnavo frankų karalių Šventosios Romos imperijos valdovu, kad naujasis imperatorius, mainais už skambų titulą gintų Bažnyčią nuo barbarų. Taip susiformavo tarsi du galios centrai, tarp kurių įtampa buvo neišvengiama. XII a., pavyzdžiui, popiežiai ir imperatoriai konkuravo kam priklauso teisė skirti vyskupus. Gerokai vėliau, konflikto objektu tapo tokie klausimai kaip religijos laisvė, abortų, skyrybų įteisinimas ir pan. 

              Visuomenei sekuliarėjant ir tirpstant Bažnyčios hierarchų įtakai, popiežius Leonas XIII išleido encikliką Rerum novarum, kuri tarp kita ko kvietė tikinčiuosius pasauliečius aktyviai dalyvauti politikoje ir taip sukrikščioninti valstybės valdymą. Manoma, kad tai ir buvo prielaida susiformuoti krikščionių demokratų partijoms Europoje, kurios gyvuoja iki šiol ir yra palyginti stiprios katalikiškose šalyse.  Šios partijos ne tik suvaidino svarbų vaidmenį kuriant gerovės valstybės modelį pokario Vakarų Europoje, bet ir kurį laiką pristabdė komunistų, socialistų ir liberalų bandymus reguliuoti gyvybės apsaugą ir šeimos gyvenimą pagal vartotojiškus principus.

          Antrasis didelis žmonijos konfliktas – tai darbo jėgos ir kapitalo konfliktas įsisiūbavęs po Pramoninės revoliucijos XIX a.  Tuo metu, nepaisant didžiulio pramonės augimo, darbininkai gyveno nepakeliamomis sąlygomis ir tai kėlė įtampą. Išsigandę komunistinės revoliucijos, turtingųjų interesams atstovavę politikai į valstybės valdymą sutiko „įsileisti“ ir darbininkų partijas.  Būtent darbininkams atstovavę socialdemokratai, drauge su krikščionimis demokratais yra atsakingi už įstatymus, garantuojančius orų darbininkų gyvenimą Vakarų Europoje. Patenkinus teisėtus darbininkų poreikius, konfliktas tarp darbo jėgos ir kapitalo priblėso: darbininkai nustojo masiškai balsuoti už socialistus; kai kuriems rinkėjams už atlyginimo ar nedarbo klausimus aktualesniais tapo aplinkosaugos, lyčių lygybės ir kiti postmodernūs klausimai. Dėl to, siekdamos neprarasti rinkėjų, socialistų partijos pradėjo užimti aršias pozicijas tokiais Bažnyčios ir valstybės socialinei takoskyrai būdingas klausimais, kaip šeimos politika, gyvybės apsauga ir įsitikinimų laisvė.  Deja krikščionių demokratų partijos nesugebėjo pateikti plačiajai visuomenei patrauklios alternatyvos socialistų vizijai moraliniais klausimais.  Tai ir paaiškina kodėl moralinių reformų traukinys, pradėjęs kelionę nuo tokių kilnių dalykų, kaip moterų lygybė (bet ne vienodumas!) su vyrais ir tautinių bei rasinių mažumų teisės, pastaruoju metu traiško visus įstatyminius barjerus, iki šiol saugojusius žmogaus gyvybę ir šeimą.

    Ar teisiškai įtvirtinus sekuliariosios kairės visuomenės viziją pasieksime aukso amžių, o  tūkstantmečiais gyvavusios krikščioniškos vertybės keliaus į istorijos šiukšlyną ar bent nepažįstamai pasikeis?   Doc. dr. V. Vobolevičius kalbėjo apie keletą vertybių sistemų: tai išlikimo (arba tvarumo) bei savirealizacijos vertybės.  Tradiciniai moraliniai gyvenimo modeliai diegia išlikimo vertybes savirealizacijos vertybių sąskaita (gausios šeimos, praktiški pasirinkimai renkantis profesiją ar specialybę, taupumas ir darbštumas – visa, kad išgyventi pačiam ir padėti įsitvirtinti palikuonims).  Dabar populiarėjantys postmodernūs gyvenimo modeliai (gyvenimas poroje be įsipareigojimų, negausios šeimos, ilgas „savęs ieškojimas“ ir pan.) gali būti patrauklūs trumpuoju laikotarpiu, bet ilgalaikėje perspektyvoje yra ekonomiškai netvarūs ir kainuoja labai daug, jas propaguojančiai valstybei.  Dėl to yra pagrindo manyti, kad dabartinė vertybių revoliucija ilgainiui išsikvėps, o tvariosios vertybės, kurias, tarp kita ko diegia Bažnyčios socialinis mokymas, nepraras savo aktualumo.

    Paskaitos tema buvo, ne tik su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinė visuomenė, bet ir kaip į juos atsakyti. Dažnai tradicinių pažiūrų žmonės į naujus vertybinius iššūkius atsako pykčiu arba apeliuoja į tradiciją ar normalumą. Deja, šiuolaikinėje visuomenėje nei tradicijos, nei tuo labiau normalumo kriterijai nėra laikomi įtikinančiais. Žmones labiau traukia tai, kas yra nauja ir jie ne visada susimąsto, kad tradicija taip pat yra vertingas, laiko „išfiltruotas“ pasirinkimo kriterijus. Be to, šiuolaikiniai žmonės skatinami mąstyti kritiškai, t.y. abejoti tuo kas laikoma normalu ar savaime suprantama. Pasak doc. V. Vobolevičiaus, atsakyti turėtume mandagiai, argumentuotai ir tie argumentai pirmiausia turėtų remtis moksliniais tyrimais, logika bei pagarba kitaip mąstančiam. Taigi lavinkimės, kalbėkime, išklausykime.  Privalome naujai perteikti tūkstantmečių testą išlaikiusias vertybes nuo jų stokos galbūt kentėsiančiai mūsų aplinkai.



    Vilkaviškis  rajono šeimų tarybos informacija 



     

    V2015-07-07

     

    PRANEŠIMAS

    2015-07-07

    Vilkaviškis

                         

     

    Matydami situaciją šiandieninėje visuomenėje, atsakomybės stoką ir pasimetimą vertybėse, tikimės jūsų supratimo ir dalyvavimo Šeimų tarybos organizuojamoje doc. dr. Vincento Vobolevičiaus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos vadovo, Laisvosios visuomenės instituto Valdybos nario paskaitoje ,,KAS BUVO NIEKS, TAS BUS VISKUO: VERTYBIŲ REVOLIUCIJOS IŠŠŪKIAI IR KAIP Į JUOS ATSAKYTI ‘’.

    Paskaita įvyks 2015 m. liepos 10 d. 13 val. Vilkaviškio parapijos namuose Vytauto g. 83, Vilkaviškis.

     

     

      Irena Naujokienė

    Vilkaviškio rajono Šeimų tarybos pirmininkė

     

     

     
     


     

    2014-11-26

     

    Gyvybės kultūrą reikia kurti

     

    Spalio 29 dieną Lietuvoje vyko socialinė akcija „Renkuosi gyvybę“, kurios metu buvo įžiebtos žvakelės už tuos, kuriems nebuvo leista gimti. Akcija vyko ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir mažuose miesteliuose. Akcijos tikslas – kalbėti visuomenei apie abortų problemą ir besilaukiančias moteris, kurioms kartais reikia aplinkinių žmonių pagalbos. Kiekvienas žmogus turi teisę gimti ir gyventi. Jis turi bendrauti su kitais žmonėmis, būti priimtas, suprastas ir išklausytas. Švietimo darbuotojų rūpestis – išugdyti asmenybę, gebančią atsispirti ir pasipriešinti bet kokiam socialiniam spaudimui. Vilkaviškio rajono šeimų taryba palaikė šios akcijos idėją ir skleidė informaciją visame rajone, o  žinia apie akciją pasiekė mokyklas, seniūnijas ir atokiausius rajono kampelius.

    Gyvybės kultūros puoselėjimas turėtų tapti vienas iš pagrindinių brandžios visuomenės uždavinių. Natūralūs vaisingumo metodai yra tvirtai moksliškai pagrįsti, tik reikia skirti laiko jiems įsisavinti. Dar mokyklos suole reikėtų supažindinti su šiais metodais jaunimą, kuris ateityje kurs šeimas bei augins vaikus. Tai turėtų tapti ne vien gero elgesio norma, bet meilės ir pagarbos žmogui pedagogika. Pagarbus požiūris į pagyvenusius žmones – tai gyvybės kultūros dalis. Saugoti gyvybę nuo jos pradėjimo momento iki natūralios mirties, padėti sergančiam, pagyvenusiam, netikėtai užkluptam gyvenimo sunkumų – būtini solidarumo principai teisingoje visuomenėje. Apie tai reikia kalbėti nuolat ir iš esmės.

     

     

    Irena Naujokienė

     Vilkaviškio šeimų tarybos pirmininkė


     
    Paskutinis atnaujinimas: 2017-03-27 09:54:59

    © Vilkaviškio rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama SmartWeb