Meniu
Pilviškių seniūnija

 

 

 

 

  

 

 

Seniūnas
Vytautas Judickas

 

SENIŪNAIČIAI


Alksnėnų seniūnaitija - Daiva Kulikauskienė
Bebrininkų seniūnaitija
- Benius Jarmalavičius
Paežerių seniūnaitija
- Giedrutė Klimavičienė
Pilviškių seniūnaitija
- Kęstutis Brazys
Ramoniškių seniūnaitija
- Artūras Jurkevičius
Stoties seniūnaitija - Petras Bakūnas

Opšrūtų seniūnaitija - Laimutė Strazdauskienė

Jurkšų seniūnaitija - Virginijus Mykolaitis

Sausbalių seniūnaitija - Ona Gutauskienė


 

HERBAS

 

 

Herbas atkurtas 1999 m. vasario 18 d. Herbo etaloną sukūrė dailininkė Laima Ramonienė.
Herbo aprašymas: sidabriniame lauke vaizduojama šv. Jonas Nepomukas, dėvintis juodą dvasiškio kepurę, sidabrinę kamžą, rudą apsiaustą ir batus. Dešinėje rankoje laiko auksinį kryžių, kairėje žalią palmės šakelę. Veidas ir rankos natūralios kūno spalvos. Aplink galvą 5 auksinės šešiakampės žvaigždės. Skydo papėdė žalia

 

Pilviškių panorama


Seniūnijos centras - Pilviškių miestelis (2920 gyventojų). Seniūnijoje yra 67 kaimai. Didesni iš jų: Stirnėnai (386 gyv.), Ramoniškiai (333 gyv.), Paežeriai (430 gyv.).

Gyventojai: Seniūnijos teritorijoje gyvena 5650 gyventojų, iš jų 2937 moterys, 2713 vyrų.

Seniūnijoje yra: 2 paštai, 10 autobusų stotelių, geležinkelio stotis, 1 pradinės mokyklos skyrius, pagrindinė mokykla, „Santakos“ gimnazija, 2 kultūros centrai, 4 bibliotekos, 2 bažnyčios, vaistinė, veterinarijos vaistinė, kavinė, turgavietė, 21 parduotuvė. Yra 5 bendruomenės, 9 seniūnaitijos.

Verslas: žemės ūkis, gyventojų aptarnavimas, kelio ženklų gamyba, medienos apdirbimas, metalo dirbinių gamyba.

Plotas: 15900 ha, iš jų 75% užima žemės ūkio naudmenos, 0,9% - miškai, 29,1% - vandenys ir kitos paskirties plotai.


ŽEMĖLAPIS


 

ISTORIJA


   Pilviškių kaimas įkurtas pradėjus kirsti Sūduvos girias (XVI a. pr.) prie Pilvės ir Šešupės santakos. Pro Pilviškius ėjo kelias iš Kauno į Prūsiją. 1536 m. pagal karalienės Bonos privilegiją gavo Magdeburgo teises. 1559 m. G. Volovičiaus Sūduvos girių aprašyme Pilviškiai vadinami „nauju miesteliu“. 1567 m. jis priklausė Mikalojui Sapiegai. 1656 m. pastatyta katalikų bažnyčia. 1758 m. įkurta parapija. XVIII a. Pilviškiuose buvo pradžios mokykla, miestelį valdė seniūnas. 1777 m. minima parapinė mokykla. 1792 m. Stanislovas Augustas Pilviškiams pakartojo Magdeburgo teises, bet 1793 m. Gardino seimas jas anuliavo. Kadangi keliu pro Pilviškius užsienio pirkliams nebuvo leidžiama vykti, iki XIX a. jie mažai teaugo. Miestelis nukentėjo per XVIII a. pradžios karus, o XIX a. pradžioje jį nusiaubė Napoleono kariuomenė, miestelis daug kartų degė. Varšuvos kunigaikštystės statistinio aprašymo duomenimis 1808 m. Pilviškiai buvo mažas, skurdus miestelis, kuriame gyveno 350 žmonių. 1840 m. įkurta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1858 m. veikė valdinė pradžios mokykla. 1862 m. nutiesus geležinkelį miestelis ėmė augti: atsirado parduotuvių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai.

   1913 m. į Pilviškius paskirto vikarauti kunigo Vlado Pėstininko pastangomis miestelyje buvo pastatyta didelė mūrinė senelių prieglauda. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs iki mirties klebonavo Pilviškiuose.

   Nuo 1918 m. iki 1950 m. Pilviškiai buvo valsčiaus centras. Antrojo pasaulinio karo pradžioje hitlerininkai sušaudė 1800 pilviškiečių. 1941 m. sudegė bažnyčia. 1942 m. pagal architekto S.Kudoko projektą buvo pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Vyskupas A.Karosas pašventino statomos bažnyčios pamatus, buvo įmūrytas kertinis akmuo, tačiau tęsti statybos darbus trukdė karas. Sovietmečiu pamaldos vykdavo medinėje bažnytėlėje.

   1999 m. prelatas V.Gustaitis pašventino atkurtus Pilviškių herbą ir vėliavą.

   1998 m. pastatytas obeliskas „Tauro apygardos partizanų vadui Antanui Baltūsiui (Žvejui) (1915-1948), Kasmet rengiamos Joninių ir Baltramiejaus šventės.


ĮŽYMŪS ŽMONĖS




Lietuvos Respublikos prezidentas
dr. Kazys Grinius



1898-1902 m. čia gyveno Prezidentas K.Grinius



Rašytojas Vicas Pietaris



„Tautiškos giesmės“ kūrėjas dr. Vincas Kudirka



Rašytojas Antanas Kriščiukaitis - Aišbė



Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius



Lakūnas Jonas Dženkaitis



Kunigas Vladas Pėstininkas




Seniūnijoje gimė: rašytojas Vincas Pietaris (1850-1902) Žiūriuose-Gudeliuose; poetas, vertėjas Kazys Bukaveckas (1855-1940) Opšrūtuose; XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo ideologas, varpininkųsąjūdžio iniciatorius ir puoselėtojas „Tautiškos giesmės“ kūrėjas, rašytojas, vertėjas, publicistas, kritikas, vienas lietuvių dramaturgijos pradininkų Vincas Kudirka (1858-1899) Paežeriuose; rašytojas AntanasKriščiukaitis-Aišbė (1864-1933) Paežeriuose; poetas, vertėjas Jonas Žilius-Jonila (1870-1932) Jurkšuose; knygnešys juozas Rimša(1875-1970) Naudžiuose; dailininkas skulptorius Petras Rimša (1881-1961) Naudžiuose; literatūros istorikas Pranas Augustaitis (1883-1941) Mažučiuose; Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius (1887-1947) Bebrininkuose; kritikas, prozininkas Zigmas Valaitis (1892-1942) Paežeriuose; pedagogas, vertėjas jonas Norkus (1893-1960) Jurkšuose; poetė Juzė Liuda Augustaitytė-Vaičiūnienė (1895-1974) Mažučiuose; poetas, prozininkas Liudas Zeikus (1900-1962) Parausiuose; Lietuvos nusipelnęs mokytojas, matematikas Juozas Baltūsis (1900-1994) Gulbiniškiuose; prozininkas Vincas Steponaitis (1904-1966) Paprūdžiuose; tarpukario Lietuvos karo aviacijos lakūnas, žuvęs kautynėse dėl Aleksoto tilto, Jonas Dženkaitis (1906-1941) Opšrūtuose; pedagogas, literatūros tyrinėtojas Vladas Kulbokas (g.1908) Nakšiškiuose; kino ir teatro aktorius Bronius Babkauskas (1921-1975) Pilviškiuose; dramaturgas Juozas Montvila (g. 1923) Opšrūtuose.


Reikšmingų darbų sukūrė: istorijos mokslų dr. redagavęs „Ūkininką“ ir „Varpą“, Stasys Matulaitis (1866-1956); Lietuvos Respublikos prezidentas dr. Kazys Grinius (1866-1950); knygnešys Motiejus Baltūsis (1876-1923); kunigas Vladas Pėstininkas (1889-1968).


SENIŪNIJA ŠIANDIEN


 Seniūnijoje veikia 2 pradinės mokyklos: Alksnėnų, kurioje mokosi 31 moksleivis, Ramoniškių, kurioje mokosi 18 moksleivių,  1 pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 120 moksleivių, 1 vidurinė mokykla, kurioje mokosi 677 moksleiviai. Vaikų lopšelį darželiį „Žvangutis“ lanko 54  vaikai ir dirba 12 darbuotojų. Reabilitacijos centre neįgaliųjų grupę lanko 18 vaikų.

 


Vidurinė mokykla


  AB „ Kelio ženklai“ klientams siūlo aukščiausios kokybės savo gaminius: kelio ženklus ir stovus jiems, reklaminius skydus, autotransporto skiriamuosius ženklus, autogreiderių peilius, statybinius profilius, medienos dirbinius, baldus bei kitus įvairius metalo gaminius pagal klientų užsakymus.

  Gyvulininkystės įmonėje „ SISTEM“  auginama apie 25 tūkstančiai kiaulių.

  Veikia trys medienos apdirbimo įmonės, 14 individualių įmonių.  Yra įsikūręs UAB „Suvalkijos agrocentras“, kuriame dirba 7 darbuotojai,  individuali Čeičienės  pieno supirkimo įmonė ir   AB „ Rokiškio sūriai “ kuriose dirba apie 50 darbuotojų.

     Seniūnijos teritorijoje įsikūrę 5  bibliotekos.

 Seniūnijos patalpose įrengta  interneto svetainė. 2004 metais  interneto svetainės paslaugomis naudojosi 1467 lankytojai.

 

UAB „Kelio ženklai“

 

 

Puslapį ruošė V.Judickas

Nuotraukos J.Lukoševičiaus, seniūnijos

 

 

 

 
Paskutinis atnaujinimas: 2018-01-08 11:27:09