Meniu
Kybartų seniūnija

 


Darbuotojų informacija


SENIŪNAIČIAI


Bajorų seniūnaitija - Aldona Gencevičienė
Č. Darvino seniūnaitija – Vitalius Šidiškis
Dariaus ir Girėno seniūnaitija – Kostas Keženis
Gudkaimio seniūnaitija - Ramūnas Žemaitis
Keturkaimio seniūnaitija – Edmantas Abraitis
Kybeikių seniūnaitija – Vilija Narkevičienė
Matlaukio seniūnaitija - Robertas Mickevičius
Šiaudiniškių seniūnaitija – Eglė Kazakevičienė
Vilkupių seniūnaitija – Algirdas Auksutis


SENIŪNIJOS HERBAS

 

 

1998 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Kybartų miesto herbas


SENIŪNIJOS ŽEMĖLAPIS

 

 

ISTORIJA


    Kybartų kaimą XVI a. pirmoje pusėje Sūduvos girių kolonizavimo laikotarpiu, įkūrė karalienė Bona. Kaimas minimas 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje. 1598 m. dalis kaimo buvo užrašyta Virbalio bažnyčiai. Po 1795 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo Kybartai atiteko Prūsijai, 1815 m. - Rusijai. Kybartai pradėjo plėstis 1861 m., kai buvo baigtas tiesti Kauno - Virbalio geležinkelis, jungiantis Rusijos miestus su Prūsija. Prie Kybartų pastatyta viena gražiausių ir didžiausių geležinkelio stočių (iki 1965 m. vadinosi Virbalio geležinkelio stotis), įkurta pasienio muitinė. Kybartai sparčiai augo ir, nustelbę Virbalį, tapo svarbiu prekybos punktu. Spaudos draudimo metais per Kybartus ėjo knygnešių keliai. 1870 m. pastatyta sinagoga. XVIII a. pabaigoje Kybartuose veikė kaulamilčių gamykla, fotografijos atelje. 1883 m. mieste gyveno 2 158, 1897 m. - 2 707 gyventojai. Veikė ligoninė, vaistinė, valsčiaus teismas, biblioteka, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. XX a. pradžioje pradėjo veikti triklasė mokykla, kuri vėliau išaugo į gimnaziją.

1914 m. mieste gyveno 10 000 gyventojų. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė ir vėl išaugo (iki 1950 m. buvo valsčiaus centras). 1919 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Ėmė steigtis mažos įmonėlės. 1919 m. „Žiburio“ draugija įkūrė vidurinę mokyklą (vėliau išaugusią į gimnaziją). Veikė lietuvių, vokiečių, žydų mokyklos, liaudies universitetai. 1923 m. mieste gyveno 6000 gyventojų. 1927 - 1928 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta Eucharistinio išganytojo bažnyčia. Kybartai buvo paskutinė Lietuvos Prezidento A.Smetonos apsilankymo Lietuvoje vieta, prieš paliekant SSRS okupuotą šalį 1940 m. birželio 15 d.

Per Antrąjį pasaulinį karą Kybartai vėl labai nukentėjo (liko vos 100 gyventojų). Tačiau miestas atsigavo. 1945 m. įsteigta Kybartų vidurinė mokykla, kuriai 1964 m. buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. 1950 - 1959 metais Kybartai buvo rajono centras.

 

SENIŪNIJOJE GIMĘ ĮŽYMŪS ŽMONĖS:

Lauckaimyje:

visuomenės veikėjas, žurnalų „Šaltinis“ ir „Vadovas“ vienas steigėjų Kazimieras Prapuolenis(1858-1933); dailininkas skulptorius Henrikas Rudzinskas (1909-1996); vertėjas Bronius Dovydaitis.

Kybartuose:

dailininkas Isaakas Levitanas (1860-1900); dirigentas, kompozitorius Emilis Mlynarskis (1870-1936); literatūros tyrinėtojas, vertėjas Albinas Iešmanta (1887-1988); botanikas prof. Vincas Vilkaitis(1892-1943); publicistas, vertėjas Petras Kežinaitis (1906-1969); ekonomistas dr. Aleksandras Vabalas (g.1910); dramaturgas, prozininkas Algirdas Landsbergis (g.1924); poetas Romualdas Kisielius (g.1932); poetas Algimantas Kaminskas (g.1944); biomedicinos m. dr. Juozas Kurtinaitis (g.1951).

Daugėlaičiuose:

prozininkas, dramaturgas Pranas Penkaitis (1877-1931); spaudos darbuotojas, publicistas Leonas Prūseika (tikr. Albertas Vabalas) (1887-1961); poetė, prozininkė Elena Iešmantaitė-Dervojedaitienė (slpv. Baltijos Žuvėdra) (1905-1987).

Kybeikiuose:

žurnalistas Antanas Dėdelė (1896-1942).

REIKŠMINGŲ DARBŲ SUKŪRĖ:

žurnalistė, poetė Stasė Prapuolenytė-Bunker (g.1913); 1975-1983 m. Kybartų klebonas (dabar Kauno arkivyskupas) Sigitas Tamkevičius.

 

Paminklas I. Levitanui Kybartuose


SENIŪNIJA ŠIANDIEN


Seniūnijoje gyvena 9488 gyventojai. Pagrindinė dalis - lietuviai, yra rusų, baltarusių, čigonų ir kitų tautybių žmonių.

Seniūnijos plotas 15 390 ha, iš jų 86,4% užima žemės ūkio naudmenos, 0,4% - vandenys, 11.2% - sodai ir kitos paskirties plotai.

Seniūnijos centras - Kybartų miestas - 6220 gyventojų. Seniūnijoje yra 38 kaima, didesni iš jų: Matlaukys (438 gyventojai), Šiaudiniškiai (412 gyventojai), Gudkaimis (388 gyventojai), Keturkaimis (232 gyventojai), Kybeikiai (311 gyventojai).

Seniūnijoje yra: geležinkelio stotis, muitinės postas, paštas, policijos nuovada, Kristijono Donelaičio gimnazija, pagrindinė mokykla, „Rasos“specialioji mokykla, vaikų globos namai, vaikų lopšelis - darželis „Kregždutė“, vaikų darželis - mokykla „Ąžuoliukas“, 4 maldos namai: katalikų, stačiatikių, Naujųjų apaštalų ir metodistų, pirminės sveikatos priežiūros centras, Kultūros centras, degalinė, trys veikiančios kavinės, Kybartų pataisos namuose įsikūrusi suaugusiųjų mokykla,

Pagrindinis verslas: žemės ir miškų ūkis, gyventojų aptarnavimas, žemės ūkio produktų perdirbimas, medienos apdirbimas.

Sportas: 2008 metais sausio - vasario mėnesiais vyko miesto krepšinio pirmenybės A. Žako taurei laimėti. Vilkaviškio rajono seniūnijų pirmenybėse, vykusiose vasarą, Kybartų seniūnijos sportininkai užėmė: I vietą stalo teniso, I vietą šachmatų, II vietą krepšinio, II vietą šaškių, II vietą smiginio, II vietą futbolo varžybose.
Marijampolės apskrities seniūnijų sporto varžybose stalo tenisininkai iškovojo I vietą.
Birželio mėnesį vyko miesto tinklinio pirmenybės, veteranų futbolo turnyras V. Kochanauskui atminti, vasaros krepšinio turnyras 3 prieš 3. Balandžio - spalio mėnesiais futbolo klubas „Sveikata“ dalyvavo Respublikos II lygos pirmenybėse, gruodžio mėnesį vyko kalėdinis turnyras 3 prieš 3.

 

Kybartų muitinės postas


Pagrindinė mokykla


Miesto stadionas


Kybartų geležinkelio stotis


Eucharistinio Išganytojo bažnyčia


Naujoji apaštalų bažnyčia


Cerkvė


Paminkinis akmuo knygnešiams


Parduotuvė „Senbuviai“


Vaikų žaidimų aikštelė


Puslapiui informaciją pateikė seniūnija

Nuotraukos: J.Lukoševičiaus, V. Šidiškio



 
Paskutinis atnaujinimas: 2018-02-08 08:58:05