Meniu
Ką svarbu žinoti tėvams, ketinantiems išvykti gyventi ar dirbti į užsienį?

Šiandien neretai į užsienį išvyksta vienas iš tėvų, pasiimdamas kartu su savimi ir vaiką. Kitas tėvas (motina) lieka Lietuvoje, dažnai net neinformuotas, kur ir kuriam laikui išvyko jo vaikas. Taip prarandamas ryšys su atžala.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalimi, tėvai mūsų šalyje turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.159 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, ir globos teisėmis (teise rūpintis vaiku, teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą) naudojasi abu tėvai bendrai ir vienodai, nežiūrint, ar santuoka nutraukta ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų.

Kelios situacijos

I. Tėvai susituokę, santuoka nenutraukta, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu, ar skyrium. Tokiu atveju būtinas abiejų tėvų sutikimas, kad vaikas keistų savo gyvenamosios vietos valstybę. Sutikimas gali būti raštiškas ar notariškai patvirtintas (forma nėra nustatyta).

II. Tėvai išsiskyrę, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų. Vis dėlto keičiantis tėvo (motinos), su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, keičiasi ir vaiko gyvenamoji vieta, tačiau keičiant vaiko gyvenamosios vietos valstybę būtinas kito tėvo sutikimas. Judėti Šengeno erdvėje be tėvo sutikimo galima tik laikinai (pavyzdžiui, atostogų metu), tačiau jei vaikas pradeda eiti į mokyklą kitoje šalyje ir ten kreipiamasi dėl socialinių pašalpų ar pan., tai rodo, kad išvykimo tikslas nėra laikinas, todėl būtinas kito, liekančio, tėvo sutikimas.

III. Tėvai nesusituokę, vaiko gyvenamoji vieta nenustatyta nė su vienu iš tėvų, tačiau vaikas faktiškai gyvena, pavyzdžiui, su mama. Tokiu atveju preziumuojama, kad tėvo teisės yra lygios motinos teisėms ir tėvas turi duoti sutikimą keisti vaiko gyvenamosios vietos valstybę.

Liekančio vieno iš tėvų sutikimas

Liekančio tėvo (motinos) sutikimas nėra būtinas, jei liekantis tėvas (motina) nesinaudoja savo globos teisėmis, pavyzdžiui, neteikia vaikui išlaikymo, nelanko jo, nedalyvauja jo auklėjime ir ugdyme. Atkreiptinas dėmesys, kad tą gali reikėti įrodyti, todėl vien subjektyvios nuomonės neužtenka.

Liekančio tėvo (motinos) sutikime būtina numatyti bendravimo su vaiku tvarką, kas būtų kaip garantas tiek išvykstančiam, tiek liekančiam tėvui. Bendravimo tvarkoje turi būti numatytos pagrindinės bendravimo sąlygos (telefonu, internetu, laikas, kada galima susisiekti, bendravimas atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimas ir pan.). Taip pat liekantis tėvas (motina) turi žinoti, kur ir su kuo gyvens jo vaikas. Jei nėra galimybės gauti tokį tėvo sutikimą, išvykstantis tėvas (motina) turi kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Jei gyvenamoji vieta buvo nustatyta, tada – dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Tokiu būdu teismas nustatys, kad keičiantis vaiko gyvenamosios vietos valstybei, bendravimo tvarka, pavyzdžiui, kas antrą savaitgalį, neįmanoma įvykdyti, todėl ji keičiama į atostogų metą ir pan.

Jei vienas iš tėvų išvyksta su vaiku be liekančio tėvo (motinos) sutikimo, pastarasis turi teisę teikti prašymą dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į Lietuvos Respubliką. Tokį prašymą nagrinėja valstybės, kurioje yra vaikas, kompetentingas teismas. Teismas gali priimti sprendimą negrąžinti vaiko tik tuo atveju, jei prašymą pateikęs tėvas (motina) nesinaudojo savo globos teisėmis iki vaiko išvykimo ar vaiko grąžinimas padarytų vaikui didelę žalą. Valstybės, kurioje yra vaikas, teismui priėmus sprendimą grąžinti vaiką į Lietuvos Respubliką, tėvai turi išsispręsti tarpusavio ginčus ir vaiko gyvenamosios vietos klausimus Lietuvos kompetentinguose teismuose. Būtent dėl to ir prašoma, kad tėvai šiuos klausimus tinkamai išspręstų iki išvykimo, kad įsikūrimo naujoje šalyje džiaugsmai bei rūpesčiai nebūtų apkartinti teisminių procesų dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo.

Vaiku turi rūpintis abu tėvai

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikas turi abu tėvus. Tėvų tarpusavio santykiai turėtų kuo mažiau veikti vaiką. Abiejų tėvų tikslas – sukurti vaikui saugias gyvenimo sąlygas ir normalius santykius su abiem tėvais. Vaikas nėra tėvų nuosavybė, kurią kaip daiktą galima pervežti iš vienos vietos į kitą. Todėl išvykimui reikia ruoštis ir ruošti vaiką.

Būtina išsiaiškinti, kokios gyvenimo sąlygos bus užsienyje, ar vaikas turės būtiniausias gyvenimo sąlygas (kambarį, galbūt ir neatskirą, tačiau labai svarbu, su kuo jis gyvens viename kambaryje; dažnai vaikai turi gyventi viename kambaryje su vienu iš tėvų ir jų sugyventiniais ar su kitais nepažįstamais bei mažai pažįstamais asmenimis).

Būtina pagalvoti apie aplinką, kurioje ruošiamasi gyventi (kambario draugai, kaimynai, rajonas ir pan.). Būtina rasti mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą (labai dažnai tik išvykusi šeima pradeda vaikui ieškoti mokymo įstaigos, todėl jis kurį laiką neturi sąlygų mokytis).

Labai svarbu pasirūpinti, kad kalbos mokytųsi ir tėvai, ir vaikai. Reikia įvertinti, kad vaikas turės prisitaikyti prie naujos aplinkos, bendrauti su kitais vaikais (tai ypač aktualu mokyklinio amžiaus vaikui), todėl, siekiant sumažinti galimą stresą, būtina pasirūpinti kalbos mokymusi. Tėvai neturėtų pamiršti, kad vaikai negalės vertėjauti svečioje šalyje, kad jie turės dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tėvų susirinkimuose, lankytis gydymo įstaigose, padėti vaikui ruošti namų darbus ir pan. Būtina apgalvoti, ką veiks vaikas tuo metu, kai tėvai dirbs. Dažnai tėvai mano, kad tuo metu, kaip įprasta Lietuvoje, vaikas galės pabūti vienas. Pasitaiko atvejų, kad vieniems namuose likusiems vaikams tėvai draudžia prieiti prie lango, išeiti į kiemą, kad kaimynai nepamatytų, jog vaikai vieni. Daugelyje užsienio valstybių iki tam tikro amžiaus vaikų palikti vienų negalima. Be to, reikia įvertinti, kad vaikas, atsidūręs naujoje, nepažįstamoje aplinkoje, gali jaustis nesaugus. Nemaža problema – mažesni vaikai, dažnai paliekami prižiūrėti kambario draugams, kaimynams ar kitiems asmenims. Tai gali kelti grėsmę vaikų saugumui. Be to, užsienio valstybės socialinės tarnybos, gavusios pranešimą apie mažamečius vaikus, kuriems gali grėsti pavojus, nes, pavyzdžiui, jie yra tame pačiame name, kur vyksta suaugusiųjų šventė (išgertuvės), barniai ir pan., tiesiog paima vaikus. Jų susigrąžinimas būna sunkus ir ilgai trunkantis. Būtina pasidomėti valstybės, į kurią ketinama išvykti, teisine baze bei galiojančia praktika vaiko teisių apsaugos srityje. Dažnai užsienio valstybių teisės aktai yra griežtesni nei Lietuvoje.

2. Tėvai išvyksta, o vaikas lieka

Būtina sutvarkyti vaiko teisinį atstovavimą. Šiandien vienintelis įmanomas būdas – laikinoji globa tėvų prašymu. Vaiko tėvai laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos laikotarpiu, palikdami savo vaiką prižiūrėti pasirinktam fiziniam asmeniui, prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo Vaiko teisių apsaugos skyriui privalo pateikti:

1. rašytinį prašymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu nustatymo jų išvykimo iš šalies laikotarpiu ir fizinio asmens paskyrimo globėju (rūpintoju), kuriam tėvai patiki laikinai prižiūrėti savo vaiką;

2. vaiko gimimo liudijimo kopiją;

3. tėvų ir siūlomo fizinio asmens prižiūrėti vaiką asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, o kai pateikiami šių dokumentų originalai – jų kopijas pasidaro Vaiko teisių apsaugos skyrius;

4. siūlomo fizinio asmens sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą;

5. siūlomo fizinio asmens gyvenamosios vietos savivaldybės (seniūnijos) buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą;

6. kartu su siūlomu fiziniu asmeniu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus.

Terminas – iki vienerių metų. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu nustatymo atveju: globos (rūpybos) išmoka neskiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (Žin., 1994, Nr. 89-1706; 2004, Nr. 88-3208) nuostatomis.

Vaiko tėvai privalo ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo jų sugrįžimo į Lietuvos Respubliką raštu informuoti Vaiko teisių apsaugos skyrių. Savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip kitą dieną po šios informacijos iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus gavimo dienos priima įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu pabaigos.

Vaiko teisinio atstovavimo klausimą būtina sutvarkyti iki išvykimo, nes visais su vaiku susijusiais klausimais (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje, mokykloje ir pan.) informuojami tik teisėti jo atstovai. Vaikas, neturintis teisinio atstovo, yra nesaugus. Tėvų, išvykusių į užsienį ir nesutvarkiusių vaiko teisinio atstovavimo, veiksmai gali būti vertinami kaip netinkama vaiko priežiūra, dėl kurios paprastai taikomos atitinkamos poveikio priemonės, kraštutiniu atveju – tėvų valdžios apribojimas. Nors vaiko laikinoji globa tėvų prašymu gali būti nustatoma tik abiems išvykusiems į užsienį tėvams, praktikoje, jei vaiko tėvai išsituokę ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, kuris ketina išvykti į užsienį, būtinas kito, liekančio, tėvo sutikimas paskirti kitą asmenį laikinuoju vaiko globėju. Jei liekantis tėvas (motina) nesutinka, kad būtų paskirtas kitas asmuo, jis turi pateikti Vaiko teisių apsaugos skyriui (tarnybai) dokumentus, įrodančius jo galimybes pasirūpinti vaiku. Vaiko teisių apsaugos skyrius (tarnyba) įvertina visas aplinkybes ir, atsižvelgdamas į vaiko interesus, priima sprendimą, ar vaiką laikinai perduoti liekančiam tėvui (motinai), ar paskirti kitą asmenį laikinuoju globėju tėvų prašymu. Dažnai po poros skyrybų vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Pastarajai išvykus, vaiko laikinaisiais globėjais motinos prašymu paskiriami seneliai, nors tėvas gyvena netoliese ir galėtų tinkamai pats pasirūpinti likusiu vaiku.

Svarbu įvertinti, su kokiais asmenimis paliekamas vaikas. Tėvai turi įvertinti ne tik materialines sąlygas, bet ir vaiko norus bei ryšius su asmenimis, su kuriais jis paliekamas. Svarbu ne tik geri vaiko ir asmenų santykiai, grįsti pasitikėjimu, bet ir tų asmenų autoritetas bei pavyzdys vaikui.

Svarbu palaikyti ryšį su vaiku. Dažniausiai tėvai išvyksta į užsienį dėl finansinių problemų, todėl dažnas jų mano, jog išspręsti finansiniai klausimai savaime panaikins kitus rūpesčius. Galvojama, kad dėmesio vaikui stygių galima kompensuoti materialiniais dalykais (tereikia vaikui atsiųsti pinigų, naujų drabužių, įmantrių aksesuarų, telefonų ir kt.). Žinoma, vaikas jaučiasi smagiai, kai jį tėvai apipila dovanomis, bet jos negali atstoti mamos apkabinimo, pasakos prieš miegą ar sužaistos šaškių partijos su tėčiu. Šiais laikais yra daug įvairių galimybių palaikyti ryšį su vaiku (telefonu, internetu ir pan.). Be abejo, jei vaikas žinos, kad kiekvieną vakarą per Skype su tėvais bus aptarti dienos įspūdžiai, vargai ir džiaugsmai, jam bus lengviau, nors tai ir nėra gyvas bendravimas. Tėvai turi visada domėtis vaiku, rodyti jam dėmesį bei kalbėtis.

Vaikas yra per mažas spręsti, ko jis nori. Dažnas vaikas gali sakyti, kad jis nenori važiuoti į nepažįstamą užsienį kartu, nes Lietuvoje jo mokykla, draugai, kiemas ir pan. Tai normalu, tačiau sprendimas palikti vaiką negali būti paremtas tik paties vaiko noru pasilikti. Vaikas nori būti saugus. Jis gali niekada nesutikti važiuoti kartu, jei nebus tam ruošiamas iš anksto ir nuosekliai. Išvykstantys tėvai turi sąžiningai atsakyti į klausimą, koks jų tikslas – gyventi kartu su vaikais ar gyventi patogiai?

Išvykus kartu su vaikais ar jiems pasilikus, gali kilti įvairiausių sunkumų, kuriuos svarbu spręsti iš karto. Problemos savaime neišsisprendžia, o tik gilėja ir komplikuojasi. Reikia nebijoti kreiptis pagalbos į socialines, vaiko teisių apsaugos tarnybas ar psichologus. Niekas dėl to nepasmerks, o, atvirkščiai, pagirs, kad žmogus blaiviai vertina situaciją ir ieško sprendimo.