Meniu
Šeimenos seniūnija

 


 Seniūnas Gintas Bakūnas


SENIŪNAIČIAI


Alvito seniūnaitija - Vidmantas Seinauskas
Čyčkų seniūnaitija 
– Žydrūnas Ližaitis
Didžiųjų Šelvių seniūnaitija 
- Vilma Navickienė
Giedrių seniūnaitija 
- Virginija Pupelienė
Gudelių seniūnaitija 
– Roma Šilingienė
Karalių seniūnaitija 
– Danutė Rutkauskienė
Kisiniškių seniūnaitija 
- Juozas Kerevičius
Klampučių seniūnaitija 
– Julius Birštonas
Mažųjų Būdežerių seniūnaitija 
– Lina Verbylienė
Paežerių seniūnaitija 
– Zenius Savickas
Patunkiškių seniūnaitija 
– Birutė Antanavičienė
Pūstapėdžių seniūnaitija 
- Romaldas Mičiulis
Serdokų seniūnaitija 
– Jonas Krušinskas
Suvalkų seniūnaitija – Vilma Mikuckienė

 

SENIŪNIJOS ŽEMĖLAPIS


 

 

Šeimenos seniūnija įkurta Lietuvos Respublikos Vilkaviškio rajono Tarybos 1995-06-02 sprendimu Nr. 20 ,,Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijų suskirstymo ir jų ribų nustatymo“.

 

 

 Vaizdas iš paukščio skrydžio


Seniūnijos administracijos centras yra Vilkaviškio mieste, kuris į seniūnijos teritoriją neįeina. Seniūnijoje yra 20 gyvenviečių centrų, 60 kaimų (10 negyvenami). Didžiausi seniūnijos kaimai

pagal gyventojų skaičių yra Paežeriai, Mažieji Būdežeriai, Alvitas, Giedriai, Maldėnai, Čyčkai, Serdokai.

Seniūnijoje gyvena: 5651 gyventojas.

Seniūnijos teritorija: išsidėsčiusi apie Vilkaviškio miestą ir ribojasi su Kybartų, Klausučių, Pilviškių, Gižų, Keturvalakių, Bartninkų, Pajevonio, Virbalio ir Vilkaviškio miesto seniūnijomis.

Seniūnijos plotas: 16405,2 ha, iš jų 91 proc. sudaro žemės ūkio naudmenos, 2,9 proc.- vandenys, 1,3 proc. – miškai, 4,7 proc. – kitos paskirties žemė.

Seniūnijoje veikia: švietimo įstaiga Alvito pagrindinė mokykla, 4 medicinos punktai, paštas, VšĮ  Alvito Šv. Kazimiero vaikų globos namai,  Alvito Šv. Onos ir Lankeliškių Švč. Trejybės bažnyčios. Seniūnijoje yra Alvito, Paežerių, Serdokų, Klampučių, Karalių ir Pūstapėdžių bibliotekos, kuriose galima naudotis kompiuteriais ir interneto ryšiu.

Verslas: pagrindinės verslo rūšys: žemės ūkis, gyventojų aptarnavimo, paslaugų ir perdirbimo įmonės, prekyba. Iš stambesnių įmonių – UAB „ Mevilsta“, atliekanti melioracijos ir statybos

 darbus. Gudelių kaime įsikūrusi ledų gaminimo įmonė UAB „Art Glacio“. Kitos smulkesnės

 įmonės: UAB „Eglė“ – medienos apdirbimas, UAB „Statkasta“ – buldozerio, ekskavatorių, savivarčių nuoma, tvenkinių kasimas, melioracijos darbai, žemės kasimo darbai ir kt., UAB „Simedva“ – medienos gaminiai, UAB „Lugvita“ – mediena, jos gaminiai, UAB „Detvisa“ – automobilių dalys, UAB „Vigrema“ – antrinės žaliavos, trąšos. 2016 metais įkurtos įmonės: UAB „Emiva“ – įmonė užsiima internetine prekyba šviežiai skrudintomis kavos pupelėmis, kavos kapsulėmis, rankų darbo šokoladais ir triufeliais, kavos aparatais, kavos aparatų priedais, priežiūros priemonėmis bei indais ir UAB „Armindas“ – transporto paslaugos.

.

HERBAS



2007 m. spalio 18 d. Lietuvos respublikos prezidento Valdo Adamkaus dekretu, atsižvelgiant į Lietuvos heraldikos komisijos išvadą, patvirtintas Alvito herbas. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Herbe atspindėtas derlingas kraštas, dovanojęs Lietuvai iškilias, kūrybingas asmenybes. Iš Šeimenos seniūnijos yra kilę poetai K. Bradūnas, S. Nėris, V. Kemežys, J. Tysliava, T. Žičkus, prozininkai J. J. Herbačiauskas, M. Lukšys ir kiti.

Simbolių kalboje vežimas susijęs su saulės simbolika, medis – gyvybinės energijos simbolis, žalia skydo spalva heraldikoje simbolizuoja laisvę, grožį, viltį ir sveikatą, auksinė (geltona) spalva reiškia dorumą ir protingumą.

 


ISTORIJOS APŽVALGA


  Nuo Vilkaviškio 1 km į vakarus  yra Paežerių ežeras, kurio plotas 245 ha. Ežero ilgis iš vakarų į rytus     3, 6 km., plotis 1 km. Priklauso Šeimenos (Širvintos – Šešupės) baseinui. Tai maloni vilkaviškiečių poilsio ir aktyvaus vandens sporto vieta.

  Prie pietinio ežero kranto ir plento į Alvitą – Virbalį iš senovės laikų buvo Paežerių dvaras. Ilgą laiką Paežerių dvaras buvo stambių žemvaldžių Gauronskių (jie Sūduvoje ir kitur valdę 100 dvarų) nuosavybė. Dvaro ūkis buvo gerai tvarkomas, buvo pastatyti stilingi mūriniai rūmai. Nepriklausomybės metais dvaras priklausė J. Vailokaičiui. Buvo didžiulis vaismedžių sodas – parkas, pradžios mokykla, plytinė, žemės ūkio mašinų dirbtuvės.

  Šiuo metu dvare įsikūręs Vilkaviškio krašto muziejus ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninis kultūros centras.

  4 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio prie Šeimenos seniau buvo Tadzinų palivarkas. Lietuvos žemės reforma 1924 m. čia įkūrė Giedrių kaimą, kuriame 1959 m. buvo 358 gyventojai. Yra Giedrių pagrindinė mokykla.

  5 km į šiaurę nuo miesto Didžiųjų Šelvių kaime yra Vilkaviškio geležinkelio stotis. 1959 m. čia gyveno 517 gyventojų, veikė Vilkaviškio grūdų paruošų ir cukrinių runkelių priėmimo punktas.

  7 km į vakarus nuo Vilkaviškio ir 11 km nuo Prūsų Lietuvos  yra Alvito miestelis. Alvitas įsikūrė XVII a. viduryje, iki XVII a. buvo vadinamas Paširvinčiu.

  1917 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, fundatorės Onos Radvilienės garbei tituluota šv. Onos vardu.

  1650 m. jau minimi Paširvinčio bažnyčia ir miestelis – didelis seniūnijos centras. Alvito mokykla buvo pastatyta apie 1685 m. XVIII a. antroje pusėje šalia Alvito kaimo Alytaus ekonomijos valdytojas A. Tyzenhauzas įkūrė dvarą. 1840 m. parapijiečių ir valstybės lėšomis, Alvite pastatyta mūrinė bažnyčia, kurią  Pirmojo pasaulinio karo metu sviediniai gerokai apgriovė, o 1944 m. traukdamiesi vokiečiai bažnyčią susprogdino.

 Iš senovės laikų Alvitas buvo garsus šv. Onos atlaidais. Prie pat Alvito prigludęs 25 ha ploto Alvito ežeras, jo ilgis - 730 m., plotis - 640 m., didžiausias gylis - 4 m.

  Alvitas garsus 1918-1920 m. krašto savanoriais. Jiems atminti savanorio kapitono V. Tarasonio iniciatyva iš visuomenės surinktų lėšų buvo pastatytas paminklas ir skirtas žemės plotas savanorių laidojimui. Čia palaidota 15 Alvito krašto didvyrių.

 

 

 

Alvito savanorių kapinės



 

Lankeliškių bažnytkaimis yra 9 km į pietus nuo Vilkaviškio. Vietovė yra gražiame kairiajame Širvintos krante. 1609 m. buvo pastatyta pirmoji Romos Katalikų bažnyčia. Mokykla Lankeliškiuose buvo jau 1781 m., ją lankė net 65 mokiniai. Nepriklausomybės metais Lankeliškiai buvo valsčiaus centras. Okupacijų metais patyrė daug skriaudų: sugriauta bažnyčia, Budavonės giraitėje nužudyti 3 kunigai.

2002 m. Šeimenos seniūnijos seniūno Ginto Bakūno ir vietos tikinčiųjų bendruomenės jėgomis Lankeliškių šventoriuje sugriautos bažnyčios vietoje pastatytas kryžius ir vartai.

 

 

Lankeliškių Švš. Trejybės bažnyčia

    


ĮŽYMŪS ŽMONĖS


poetė Salomėja Nėris (Bučinskaitė - Bučienė)
gim. 1904-11-17, Kiršuose
mirė 1945-07-07

 

poetas Kazimieras Bradūnas
gim. 1917 m. Kiršuose

 

 

poetas Tomas Žičkus
gim. 1844-12-21, Simanėliškiuose,
mirė 1929-07-21

 

prozininkas Motiejus Lukšys
gim. 1907-02-22, Lankeliškiuose,
mirė 1996-05-21

prozininkė Kotryna Grigaitytė
gim. 1910-07-26, Būdežeriuose,
mirė

 

spaudos darbuotojas, vertėjas Antanas Rucevičius
gim. 1880-05-30, Pavembriuose,
mirė 1949-04-11

 

publicistas, kunigas Juozas Grajauskas
gim. 1882-01-24 Viščiakaimyje,
mirė 1930-11-23

prozininkas, kritikas, vertėjas Bonaventūras Pauliukevičius
gim. 1896 m. Būdežeriuose,
mirė 1938-11-29

 

poetas, vertėjas, bibliografas Vincas Kemežys
gim. 1899-11-07, Alvite,
mirė

 

literatė Kotryna Sinkevičiūtė-Pakušaitienė
gim. 1889 m. Majoriškiuose,
mirė 1957-10-10

literatas Pijus Krakaitis
gim. 1891-01-04, Lankeliškiuose,
mirė 1948-08-10

 

dramaturgė Regina Vaitavičiūtė-Januškevičienė
gim. 1896-07-08, Masikvietiškyje,
mirė 1978-08-16

 

poetė, prozininkė Julija Švabaitė-Gylienė
gim. 1921-05-21, Čyčkuose,
mirė

poetė Dalia Saukaitytė
gim. 1950-09-20 Uosiuose,
mirė

 

eiseistas, kritikas, prozininkas Juozas Justinas Herbačiauskas
gim. 1876-10-20, Lankeliškiuose,
mirė 1944-12-03

 

publicistas, kritikas Antanas Petrika
gim. 1891-09-03 Steponuose,
mirė 1974-11-08

visuomenės veikėjas, knygnešys, gydytojas prof. Juozas Bagdonas
gim. 1866-04-06 Slibinuose,
mirė 1956-05-08

   

SENIŪNIJA ŠIANDIEN


Šiuo metu seniūnijoje veikia Alvito pagrindinė mokykla. Mokykloje vykdomos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.

 

 

 

Alvito pagrindinė mokykla

 

Seniūnijoje veikia VšĮ Šv. Kazimiero vaikų globos namai, kurie savo veiklą pradėjo 1999 metais birželio 13 d. Iki šių dienų nuoširdų dėmesį ir pagalbą globos namas teikia sutuoktiniai iš Vokietijos Alfonsas ir Margreta Hopingai. 2014 m. birželio 13 d., minint šių globos namų įkūrimo ir pašventinimo 15- ąsias metines, pašventinti naujų globos namų pamatai. Per metus laiko buvo pastatyti naujieji modernūs  globos namai, kuriuose gyvena 24 vaikai. Globotiniai gyvena suskirstyti šeimomis. 

 

 

 

Šv. Kazimiero vaikų globos namai


2017 metais buvo minimas Alvito šv. Onos parapijos 400 metų jubiliejus. Šis jubiliejus sutelkė visus su Alvito parapija susijusius, iš jos kilusius žmones atrasti savo garbingą praeitį, gilias giminystės bei istorines šaknis, išsiskleidusias derlingoje, krikščioniškų vertybių ir tradicijų dirvoje.


 

Alvito šv. Onos bažnyčia

 

 Alvito šv. Onos parapijai 400 metų 

 

2009 metais pradėtos naujos Alvito bažnyčios statybos. Istoriją liudys ir dabartinėms reikmėms bus pritaikyta dalis senosios šventovės rūsių. Išlikusi nesusprogdinta 1840 m. pastatytos mūrinės bažnyčios rūsių dalis bus išsaugota po nauju pastatu. Mintis atstatyti bažnyčią buvo iškelta 2004 m. Dekretą, kuriuo leido atstatyti Alvito Šv. Onos bažnyčią, vyskupas pasirašė 2006 m. rugsėjį. Kurį laiką vyko tam tikri paruošiamieji darbai. Žvalgytasi po bažnyčias Lietuvoje ir užsienyje, daug laiko skirta įvairiems derinimams, žemės ir kitų dokumentų tvarkymui. 2008 m. buvo parengtas, o vėliau pristatytas ir kurį laiką viešai eksponuotas bažnyčios projektas, rūpintasi parapijoje bei vyskupijoje skleisti informaciją apie statybas. 

 

 

 Naujai statoma Alvito bažnyčia 

 

Šeimenos seniūnijoje veikia 14 kaimo bendruomenių, kurios aktyviai padeda spręsti seniūnijos gyventojų problemas. Seniūnijoje aktyvia veikla pasižymi 14 bendruomenės atstovų – seniūnaičių, kurie atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, skatina gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją ir pan.

Seniūnijos tradicija yra tapusios šventės: Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Lietuvos kariuomenės dienos minėjimai, seniūnijos Oninių šventė.

 

 

 2017 m. Oninių šventės akimirkos

 

SVARBIAUSIOS SENIŪNIJOS LANKYTINOS TURIZMO IR POILSIO VIETOS

 

Paežerių dvaro rūmai, Suvalkijos (Sūduvos) regioninis kultūros centras, Šukių ir Misviečių piliakalniai, Podvarko poilsiavietė. Kitos lankytinos vietos: Paežerių ežeras, Aukso Rago pusiasalis, Alvito savanorių kapinės, Ripkaus giraitė, dalis Uosijos miško ąžuolyno.

 

Poetės S. Nėries gimtinė



 

Poeto K. Bradūno gimtinė



Paežerių dvaras



Šukių piliakalnis

 

 

 Puslapį ruošė: Seniūnijos seniūno pavaduotoja Asta Augustaitienė

 
Paskutinis atnaujinimas: 2018-01-16 11:41:53