Meniu
Bartninkų seniūnija

Darbuotojų informacija


SENIŪNAIČIAI 

 

Bartninkų seniūnaitija - Rima Karpavičienė
Geisteriškių seniūnaitija - Lina Jakimavičienė
Lakštučių seniūnaitija - Arūnas  Račiukaitis
Ožkabalių seniūnaitija - Džiuljeta Alytienė
Pašeimenių seniūnaitija - Donatas Brazys
Piliakalinių seniūnaitija - Rasa Navickienė
Vartų seniūnaitija - Vida Žemaitaitienė

 



SENIŪNIJOS ŽEMĖLAPIS


 

 

 

Kraštovaizdžio fragmentas iš paukščio skrydžio


Bartninkų seniūnija yra pietinėje Vilkaviškio rajono dalyje, ribojasi su Šeimenos, Keturvalakių, Gražiškių, Pajevonio seniūnijomis bei Kalvarijos savivaldybės Kalvarijos ir Akmenynų seniūnijomis. Bartninkų seniūnijos teritorijos plotas 12846 ha. Miškingumas - 1,5%. Yra Sausininkų ir Ožkabalių ežerėliai. Per seniūniją teka Širvinta, Aista, Dotamas, Rausvė ir Šeimena. Šiaurinėje seniūnijos dalyje vyrauja lygumos. Čia reljefas yra 71 m. o prie pietinės seniūnijos ribos kalvų aukštis siekia 205 m. Senovę mena prie Aistos upės Piliakalnių kaime išlikęs įspūdingas Piliakalnių piliakalnis. Manoma, kad tai legendinės Pilėnų pilies vieta. Už 7 km į vakarus, prie Širvintos upės, stūkso vaizdingas legendomis apipintas Svirkalnio kalnas.

Seniūnijos centras yra Bartninkų miestelis (474 gyventojai). Seniūnijoje yra 39 kaimai, didesni iš jų:  Lakštučiai (346 gyventojai), Pašeimeniai (331 gyventojas), Geisteriškiai (232 gyventojai).

2017 lapkričio 1 d. duomenimis seniūnijoje registruoti 2257 gyventojai. Seniūnijos teritorijoje veikia 1 paštas, Bartninkų Jono Basanavičiaus mokykla daugiafunkcis centras su  Pašeimenių pradinio ugdymo skyriumi,  3 bibliotekos, 2 bažnyčios, 2 veikiančios kapinės, ambulatorija, 2 felčerių punktai, 5 parduotuvės.

Bartninkų seniūnijoje susikūrusios 6 bendruomenės - Bartninkų bendruomenė „Aista“, Geisteriškių kaimo bendruomenė, Lakštučių kaimo bendruomenė, Pašeimenių kaimo bendruomenė, Piliakalnių kaimo bendruomenė, Vilkaviškio rajono Vartų kaimo bendruomenė.

Verslas: žemės ūkis, baldų gamyba, gyventojų aptarnavimas.

 

HERBAS


 

Bartninkų herbas patvirtintas Lietuvos Prezidento 1999 m. spalio 13 d. Etalono autorius – dail. Juozas Galdikas. Herbinio skydo centriniame lauke vaizduojamas juodas lokys, stovintis ant užpakalinių kojų. Lokio nagai – sidabriniai, liežuvis – raudonas. Virš lokio puslankiu pavaizduotos penkios raudonos bitės.



ISTORIJOS APŽVALGA

 

 

Bartninkų vietovės pavadinimas kilęs nuo senovės lietuvių bitininkų pavadinimo, nes bitės buvo laikomos senų medžių drevėse - bartuose. Pirmą kartą vietovės vardas paminėtas Prienų ekonomijos knygose: „...mūsų viešpaties 1549 m. gauta duoklė medumi ir vašku iš Bartninkų...“ 1649 m. minimas Bartninkų kaimas, kuris priklausė Alytaus ekonomijos Karalkrėslio vaitystei ir turėjo 16 valakų žemės.1744 m. minimas miestelis. Ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas pastatydino gelumbės audyklą, geležies liejyklą, bet 1780 m. nušalinus A. Tyzenhauzą įmonės sunyko.

Nuo XIX a. iki 1950 m. Bartninkai buvo valsčiaus centras. Sovietmečiu miestelis buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė.

 

1783 m. įkurta parapija. 1790 m. pastatyta nauja Bartninkų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. 1865 m. pristatyti bokštai ir prieangis. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. bažnyčia buvo labai apgriauta. 1950 m. pastatyta laikina medinė bažnytėlė, kurioje pamaldos vyksta ir šiandien.

1838 m. klebonu paskirtas kunigas  Jonas Burdulis-Burdulevičius (1804-1886) pirmasis Bartninkuose ėmė sakyti pamokslus, mokyti poterių lietuvių kalba, vietoj lenkiškų įvedė lietuviškas giesmes. Buvo didelis liaudies užtarėjas ir globėjas. Klebonas Jonas Burdulis Bartninkuose išgyveno 48 metus. Jis rėmė neturtinguosius, savais pinigais remontavo bažnyčią. 1939 m. pastatyti parapijos namai su sale.  Iš kun. J. Burdulio rankų krikšto palaiminimą buvo gavęs ir mūsų tautinio atgimimo tėvas  dr. Jonas Basanavičius. Savo atsiminimuose dr. J. Basanavičius labai šviesiomis spalvomis piešė šio kunigo gyvenimą. Jis ne kartą ragino parapijiečius neužmiršti savo geradario ir pastatyti jam paminklą.

Bartninkuose klebonavo Antanas Liubšys 1980-1989 m., Juozas Klimavičius 1989 - 2005 m. Nuo 2005 m. ir dabar klebonas Alvydas Dvareckas.

 

Nuo 1781 m. iki XIX antrosios pusės veikė parapijinė pradžios mokykla, kuri po 1863 metų sukilimo buvo sunaikinta. Prieš I Pasaulinį karą pora metų mokykla neveikė. Vokiečiams galutinai okupavus Lietuvą 1915 m. Bartninkuose vėl atidaryta pradinė mokykla. Nuo 1923 m. iki 1977 m. mokykla veikė dvarininko Jarlako dvaro patalpose. 1949 m. mokykla tampa septynmete, 1979 m. įgauna vidurinės mokyklos statusą. 1989 m. mokyklai suteiktas patriarcho Jono Basanavičiaus vardas. 2014 metų rugsėjį mokykla pasitiko reorganizuota. Pakeistas mokyklos statusas iš vidurinės mokyklos į mokyklą-daugiafunkcį centrą. Prie mokyklos prijungtas Pašeimenių pradinio ugdymo skyrius.

 

 

ĮŽYMŪS ŽMONĖS


 

 

 

Ožkabalių k. gimė „Aušros" įkūrėjas, 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras dr. Jonas Basanavičius (1851-1927)

 

 

 

dramaturgas Pijus Mičiulis
Ožkabaliuose
(1882-1923)

pedagogas, kunigas Pijus Dambrauskas, 
Ožkabaliuose(1892-1987)

daininkas, kunigas Pijus Brazauskas,
Bartninkuose (1905-1990)

poetas, kunigas Venancijus Ališas, (tikr. Aleksandras Arminas)
 Ožkabaliuose
(1908-1975)

poetė, prozininkė, vertėja  Izabelė Blauzdžiūnaitė-Motiekaitienė, Geisteriškiuose
(1909-1985)

poetas Vytautas Eidukaitis, Vartuose
(1918- 1998)

prozininkas, poetas Albinas Baranauskas,
 Bartninkuose
(1924-2013)

poetė, mokytoja Liuda Gelgotaitė-Puniškienė,
Šilbaliuose
(1927-2006)

prozininkė Danutė Brazytė- Bindokienė, Bartninkuose
g. 1932 m.

gydytojas neurologas, misionierius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės Vilkaviškyje pradininkas, fotografas, Lietuvos radijo mėgėjų draugijos narys Vidmantas Mickevičius Geisteriškių k.

(1946-2017)

Lietuvos teatro ir kino aktorė Elvyra Žebertavičiūtė, Bartninkuose

g. 1933 m. 

 

   

LANKYTINOS VIETOS


Bartninkų bažnyčios griuvėsiai.


Paminklas Budavonės miške nukankintiems kunigams J. Balsiui, J. Petrikui, J. Dabrilai atminti.


Paminklas kunigui Jonui Burduliui atminti.


Daukšaičių ąžuolas, saugomas Valstybės.


Piliakalnių piliakalnis su papiliu.


Vinkšnupių totorių senosios kapinės.


1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus gimtinė ir Tautinio Atgimimo ąžuolynas


Lakūnų J. Vydūno ir J. Vilkaičio žuvimo vieta


Žvilgsnis nuo seniūnijos aukštumų



Puslapiui medžiagą pateikė: Seniūnė V.Raulinaitienė

 
Paskutinis atnaujinimas: 2018-02-07 15:51:59